Rumunijos ES lėšų skaičius laukia Brussels

Laikinasis Rumunijos ES fondų ministras Dragošas Pislaru teigia, kad šalis pasiims daugiau kaip 90 % dotacijų, numatytų jos ES ekonomikos gaivinimo plane (EVZ, Curs de Guvernare). Tačiau tai — prognozė, o ne gauti pinigai. Rugsėjo 1 d. duomenimis, Rumunija iš 20,1 mlrd. € vertės plano buvo gavusi apie 13 mlrd. €, arba maždaug 64 % (Gândul, Aktual24). Kad 64 % virstų 90 %, Briuselis dar turi patvirtinti kelių milijardų eurų išmokėjimą. Kol kas to nėra.

Šios lėšos mokamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, po pandemijos sukurtos ES programos, pagal kurią valstybės gauna pinigus ne už planus ar pasirašytas sutartis, o už įvykdytas reformas ir investicijas (Europos Komisija). Kaip rašėme sekmadienį, Rumunijos įgyvendinimo laikotarpis baigėsi rugpjūčio 31 d., o laikinasis premjeras Ilijė Boložanas pripažino, kad neįgyvendintos reformos šaliai jau kainavo šimtus milijonų eurų.

Dvi paraiškos, pinigų dar nėra

Pislaru nurodytas 90,58 % rodiklis priklauso nuo dviejų dar neapmokėtų mokėjimo prašymų. Penktasis prašymas, kurio bruto vertė siekia 2,84 mlrd. €, pateiktas rugpjūčio 14 d. (Agerpres, Mediafax). Pasak Pislaru, preliminarus Komisijos sprendimas gali užtrukti apie du mėnesius (RFI România). Šeštąjį, paskutinį, prašymą tikimasi pateikti iki rugsėjo 30 d. (Profit.ro). Jis dar nepateiktas.

Prašymo pateikimas nereiškia apmokėjimo. Lėšos pajuda tik po trijų etapų: Komisija patikrina, ar sutarti reformų žingsniai ir matuojami tikslai įvykdyti, ES finansų pareigūnai peržiūri vertinimą, o Briuselis priima mokėjimo sprendimą (EUR-Lex). Rumunijos 90 % skaičius apima tai, ką Bukareštas tikisi per šią procedūrą gauti. Komisija tam dar nepritarė.

Darbo užmokesčio įstatymas ir anglis

Dalį praradimų Rumunija jau gali įvardyti. Boložanas sakė, kad šalis neteko 770 mln. €, nes Parlamentas nepriėmė vieningos viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos įstatymo — reformos, kurios Briuselis aiškiai reikalavo. Dėl blokavimo jis kaltino didžiausią partiją PSD (HotNews, Euronews). Šis skaičius — Boložano vidaus vertinimas. Formali atskaita priklausys nuo galutinio Komisijos sprendimo.

Antra rizika susijusi su anglimi. Rumunija buvo įsipareigojusi uždaryti lignitu kūrenamus elektros gamybos blokus kaip dekarbonizacijos tarpinį tikslą. Vietoj to Parlamentas nubalsavo palikti veikti Turčenio ir Krajovos elektrines, o Komisija pareiškė vertinsianti, ar toks tikslas dar gali būti laikomas įvykdytu (Romania Insider, Agerpres). Boložanas galimą riziką įvertino maždaug 100 mln. € (Economica). Anglies atvejis sudėtingesnis nei darbo užmokesčio įstatymas, nes jis tikrina, ar Briuselio jau priimtas tarpinis tikslas gali būti panaikintas vėlesniu parlamento balsavimu.

Vyriausybės skaičiuoja planus, Briuselis — įvykdymą

Atotrūkis tarp politinių pareiškimų ir patikrintų pinigų nėra vien Bukarešto problema. Italijos vyriausybė skelbė gavusi 153,2 mlrd. € ir pasiekusi 366 tarpinius tikslus, tačiau Corte dei conti, Italijos nacionalinė audito institucija, nustatė, kad pagal vertę baigta tik 12,4 % projektų, o daugiau kaip 75 mlrd. € vertės darbai dar vyksta (Struttura di missione PNRR, LavoriPubblici.it). Net Ispanijai, laikomai stipriausia šios ES priemonės vykdytoja, Komisija iš šeštojo mokėjimo sulaikė 537 mln. €, nes dalis tikslų dar nebuvo užbaigti (El País).

Vyriausybės į savo skaičius įtraukia tikėtinas išmokas dar prieš Briuseliui baigiant tikrinti įvykdymą. Rumunijos atotrūkis platesnis, nes politinės nesėkmės dėl darbo užmokesčio ir anglies didesnės, o pati šalis mažiau pajėgi amortizuoti praradimus. Fitch Rumunijai taiko BBB- reitingą su neigiama perspektyva (Fitch). ES dotacijas, kurios nebus išmokėtos, Rumunijos valstybei teks pakeisti skolinimusi pagal šį reitingą, vadinasi, brangiau. Tokia kaina galiausiai tenka mokesčių mokėtojams, viešosioms paslaugoms ir biudžetui, jau turinčiam vieną didžiausių deficitų ES.

Rumunijos rizika dabar nebe ta, ar ji gali paskelbti apie ES pinigus. Klausimas, kiek trūkstamų dotacijų jai teks pakeisti brangesne skola. Galutinę sumą nustatys tik Komisijos penktojo ir šeštojo mokėjimo prašymų vertinimas.