Trump atmeta Irano pasiūlymą, Europai stinga dujų

Donaldas Trampas rugsėjo 26 d. viešai atmetė Irano pasiūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį („Reuters“). Iranas siūlė atnaujinti laivybą tik Vašingtonui pirmiau sušvelninus spaudimą. Deryboms įstrigus, Europos pirkėjai ir toliau negauna Kataro dujų krovinių, kurių negali susitarti atgauti.

Ką siūlė Iranas ir kodėl derybos įstrigo

Rugsėjo 25 d. Jungtinėse Tautose Irano užsienio reikalų ministras Abasas Aragčis pasiūlė tokią veiksmų seką: per keturias ar penkias dienas pirmiausia imtųsi veiksmų Vašingtonas, šeštąją dieną Iranas atvertų sąsiaurį, o septintąją prasidėtų derybos dėl susitarimo (JT stenograma, „Al Jazeera“). Branduoliniai klausimai būtų sprendžiami tik vėlesnėse derybose; Iranas jų nekėlė kaip sąlygos sąsiauriui atverti.

Pirmiausia Iranas reikalavo panaikinti JAV karinio jūrų laivyno blokadą, stabdančią laivus, plaukiančius į Irano uostus („Politico“). Teheranas taip pat siekė sušvelninti Irano naftos eksporto suvaržymus, atlaisvinti įšaldytas lėšas ir nutraukti kovas regione, įskaitant Libaną.

Pasiūlymą stringa skirtinga veiksmų seka. Blokada ir pavojus sąsiauryje – atskiros problemos: blokada riboja Irano prekybą, o kitų šalių laivai sąsiauryje patiria atakas. Jos savaime nesiliautų panaikinus blokadą. Taigi Vašingtono buvo prašoma atsisakyti pagrindinės spaudimo priemonės Teheranui dar neįsitikinus, kad laivyba saugi.

Libanas kelia papildomų sunkumų. Paliaubos ten iš dalies priklauso nuo Izraelio: Vašingtonas gali jį spausti, bet negali įpareigoti. Trampas nepasakė, kuri sąlyga sužlugdė susitarimą. Rugsėjo 28 d. duotame ir spalio 1 d. paskelbtame interviu jis pakartojo, kad pasiūlymas „nepakankamas“ (TIME).

Per Katarą tebevyksta susirašinėjimas, o Irano pareigūnų teigimu, iki rugsėjo 30 d. Aragčis buvo supažindinęs prezidentą Masudą Pezeškianą su JAV atsakymu („Politico“). Nė viena pusė to atsakymo nepaskelbė. Derybos tęsiasi, bet nėra ženklų, kad Irano pasiūlyta veiksmų seka būtų pradėta.

Kodėl daugiau karo laivų negrąžina tanklaivių

JAV lėktuvnešių grupė „Theodore Roosevelt“ rugsėjo 27 d. išplaukė iš San Diego į regioną kaip naujos JAV pajėgų dislokacijos dalis (AP). Arabijos jūrą ji veikiausiai pasieks po dviejų ar trijų savaičių („Al-Monitor“). Lėktuvnešis gali ginti konkrečius laivus ir atgrasyti nuo dalies atakų, tačiau negali sustabdyti kiekvieno sviedinio, priversti draudikų apdrausti reisą ar įsakyti kapitonui plaukti.

Sprendimą, ar laivai plauks, priima draudikai ir kapitonai, o kol kas dauguma jų laikosi atokiau. „Windward“ duomenimis, rugsėjo 29 d. sąsiauriu praplaukė 17 laivų, palyginti su maždaug 135 per parą iki karo („Argus“). Tą pačią dieną Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno Jūrų prekybos operacijų centras pranešė, kad į laivus pataikė nenustatyti sviediniai, tačiau nenurodė, kas juos paleido („gCaptain“). Apie šias tanklaivių atakas rašėme anksčiau šią savaitę (To Brief).

Kas Europoje patiria išlaidas

„QatarEnergy“ iki gruodžio pratęsė force majeure režimą – sutartinę išimtį, leidžiančią nevykdyti įsipareigojimų dėl nuo įmonės nepriklausančių aplinkybių („Corriere“). Italijos bendrovės „Edison“ atvejis parodo, ką tai reiškia pirkėjams: ji neteko 35 krovinių, arba maždaug 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, o pakaitalų rado tik maždaug pusei šio kiekio („Corriere“). Kol kas tai tiekimo praradimas, bet dar ne įrodymas, kad dujos bus normuojamos.

Europos vyriausybės gali prisidėti prie spaudimo, tačiau neturi svertų aklavietei įveikti. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadefulis parėmė maždaug 80 valstybių raginimą visiškai atverti Hormūzo sąsiaurį („Handelsblatt“). Bendras pareiškimas gali sustiprinti spaudimą, bet aklavietės nepanaikins. Europa nekontroliuoja Irano reikalaujamos panaikinti blokados ir negali garantuoti saugaus kelio laivams, kurių jai reikia.

Svarbu ir tai, kad visas rašytinis Irano pasiūlymas nepaskelbtas, todėl jo detalės gali skirtis nuo Aragčio viešai apibūdintos versijos. Kol kas žinoma, kad Vašingtonas atmetė viešai pateiktą Irano veiksmų seką, o susitarimo, kuris būtų grąžinęs įprastą laivybą, nėra. Artėjant žiemai „Edison“ vis dar ieško pakaitinių dujų. Kol JAV ir Iranas nesutars dėl sąlygų, kuriomis patikėtų draudikai ir įgulos, Europai teks toliau patirti sąsiaurio krizės išlaidas, nors ji neturi galios jo atverti.