14 šešėlinių tanklaivių praplaukė nestabdyti

Prie Bulgarijos ir Rumunijos krantų Juodojoje jūroje toliau juda su Rusijos šešėliniu laivynu siejami tanklaiviai. Jie įplaukia, perplaukia akvatorijas ir išplaukia. 2026 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais bent 14 tokių laivų iš viso 418 valandų praleido dviejų ES valstybių narių vandenyse, rodo „Greenpeace Bulgaria“ tyrimas, paremtas „Lloyd’s List Intelligence“ sekimo duomenimis (Greenpeace Bulgaria, Fakti). Nė vienas jų nesustabdytas, nepatikrintas laive ir nesulaikytas.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip sankcijų vykdymo spraga. Nebūtinai. ES gali įtraukti laivus į sankcijų sąrašus, tačiau pakrantės valstybėms vis tiek reikia teisinio pagrindo juos stabdyti.

Kodėl vien buvimas vandenyse dar nepagrindžia sulaikymo

Minėti 14 laivų įtraukti į „Lloyd’s List“ šešėlinio laivyno duomenų bazę, kurioje žymimi tanklaiviai, siejami su apgaulingomis praktikomis gabenant sankcionuotą naftą (Greenpeace Bulgaria). Tačiau paskelbtuose duomenyse nėra kiekvieno laivo maršruto detalizacijos, krovinių istorijos, draudimo statuso ar įrodymų, kad kuris nors iš jų Bulgarijos ar Rumunijos vandenyse būtų įplaukęs į uostą, perkrovęs krovinį arba sukėlęs taršą.

Tarptautinė jūrų teisė saugo vadinamąją taikaus plaukimo teisę: pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją laivai gali kirsti kitos valstybės teritorinę jūrą be trukdymų, jei jų plaukimas nekenkia pakrantės valstybės taikai, tvarkai ar saugumui (UNCLOS). Vien sankcijų sąrašas šios teisės nepanaikina. Per Juodąją jūrą nestodamas ir krovinio neperkraudamas plaukiantis tanklaivis formaliai naudojasi ta pačia plaukimo teise kaip ir kiti laivai. Kaip yra pažymėjęs Berlyno SWP institutas, įtraukimas į sąrašą sukuria politinį spaudimą, bet nesuteikia universalios teisės laivą konfiskuoti (SWP Berlin).

„Greenpeace“ kampanijos simboliu tapo „Kairos“ — prie Burgaso paliktas sankcionuotas tanklaivis. Aktyvistai nudažė jo korpusą po to, kai palydovinėse nuotraukose netoliese užfiksuoti į naftos dėmes panašūs pėdsakai (Greenpeace Bulgaria Kairos, Cherno More). Bulgarijos jūrų institucijos teigė, kad vėlesni patikrinimai aktyvios taršos nenustatė. Ginčas dėl šio atvejo lieka neišspręstas.

Kur kontrolė veikia ir kur jos ribos

Rumunijos reakcija parodo reguliavimo plyšį. Rumunijos karinio jūrų laivyno institucija pranešė, kad nė vienas sankcionuotas laivas po įtraukimo į sąrašus nebuvo įplaukęs į Rumunijos uostus (DottoTV, Radio Constanta). Tai atsako tik į vieną klausimą — dėl patekimo į uostus. Tai neatsako, kas juda per Rumunijos išskirtinę ekonominę zoną, platesnius vandenis, kuriuose valstybė turi teisių dėl išteklių ir taršos kontrolės, bet ne visišką teritorinę valdžią.

„ProTV“ skelbė, kad Rumunijos pakrančių apsauga nuo 2022 m. gegužės gavo daugiau kaip 1 200 pranešimų apie krovinių perkėlimą iš laivo į laivą. Pakrančių apsauga nurodė, kad patikrinimų nereikėjo, nes laivai apie operacijas pranešė pagal taršos prevencijos taisykles (Stirile ProTV). Kitaip tariant, pats pranešimas buvo laikomas atitiktimi.

Danija rodo, kaip atrodo kontrolė, kai valstybės naudojasi realiais įgaliojimais uostuose, reiduose ir siaurose jūrų arterijose. Baltijos jūros vartus kontroliuojanti Kopenhaga 2025 m. užfiksavo 292 šešėlinio laivyno tanklaivių reisus per Danijos vandenis (gCaptain). Danijos institucijos Skageno reide patikrino 79 tanklaivius ir sulaikė keturis (Sofart). Danija taip pat įvedė draudimo sertifikatų patikras pakrautiems tanklaiviams, išplaukiantiems iš Didžiojo Belto; trūkstami dokumentai perduodami sankcijų vykdymo darbui (Folketinget). Kontrolė veikia ten, kur laivai stovi, laukia arba privalo praplaukti per siaurą vietą. Atviroje jūroje jie paprasčiausiai juda toliau.

Paslaugų svertai, galintys padaryti sankcijas veiksmingesnes

Gilesnis ribojimų mazgas — ne Juodosios jūros pakrantėje, o Atėnuose ir Valetoje. Su Graikija siejami laivybos operatoriai per trejus metus iš Rusijos žalios naftos prekybos uždirbo bent 3,8 mlrd. JAV dolerių, rodo „Financial Times“ analizė (Fortune Greece). Kai ES 21-uoju sankcijų paketu mėgino griežtinti jūrinių paslaugų ribojimus — draudimo, tarpininkavimo, laivybos valdymo ir finansavimo srityse — Graikija blokavo susitarimą, kol išsiderėjo išimtis Rusijos suskystintų gamtinių dujų transportavimui (Naftemporiki, News247). ES sankcijoms Taryboje reikia vienbalsiškumo — visų 27 valstybių narių užsienio reikalų ministrų pritarimo, todėl viena šalis gali sustabdyti visą paketą. Graikija šia galia pasinaudojo.

ES nuosekliai plečia sankcionuotų laivų sąrašus. 21-asis paketas valstybėms narėms suteikė naują teisę konfiskuoti sulaikytų šešėlinio laivyno laivų krovinius (Skuld, Gard). Tačiau europinių jūrinių paslaugų nutraukimas turi kainą: kroviniai gali būti perkelti į dar senesnius laivus, neaiškesnes vėliavas ir ne Vakarų draudikus, todėl šį laivyną būtų sunkiau stebėti ir saugiai drausti (Brookings).

Šie 14 tanklaivių ir jų 418 valandų rodo problemą, kuriai ES sukūrė sankcijų taisykles, bet praktinę riziką paliko pakrantės valstybėms. Bulgarijai ir Rumunijai tenka aplinkosauginė senstančių, nepakankamai apdraustų laivų rizika. Graikija kontroliuoja paslaugų svertus, galinčius spausti šešėlinio laivyno ekonomiką. Vien stebėjimas čia per dažnai painiojamas su vykdymu. Kol Sofija ir Bukareštas nepritaikys Danijos išbandytų priemonių — patikrų reiduose, draudimo dokumentų kontrolės ir aiškiai dokumentuotų taršos pagrindų, — jos toliau skaičiuos valandas, o tanklaiviai toliau plauks.