359 išsiuntimai aplenkė Graikijos prieglobsčio sistemą

Graikijos pasienyje sulaikytas žmogus turi teisę pasakyti, kas jis yra, prašyti prieglobsčio ir teisme ginčyti bet kokį išsiuntimą. Šios teisės įtvirtintos ES teisėje, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje. Tačiau jei žmogus išvežamas dar neužregistravus jo vardo, teisės lieka tik dokumentuose.

Graikijos Nacionalinė žmogaus teisių komisija savo Registravimo mechanizmo ataskaitoje užfiksavo 21 įtariamą neformalų priverstinio grąžinimo atvejį, susijusį su mažiausiai 359 prieglobsčio prašytojais ir pabėgėliais (in.gr). Ataskaitoje teigiama, kad grąžinimus vykdė uniformuoti ir neuniformuoti asmenys, nenustačius sulaikytųjų tapatybės, neįvertinus jų prašymų ir nesuteikus galimybės kreiptis į teismą.

Kodėl pasienio praktika persiduoda kitoms šalims

ES prieglobsčio taisyklės atsakomybę už prašymo nagrinėjimą paprastai priskiria tai pasienio valstybei, į kurią žmogus pirmiausia atvyksta. Graikija — viena tokių valstybių. Jei galimybė ten patekti į prieglobsčio procedūrą nepatikima, silpnėja visos sistemos prielaida: kad Graikija bylas nagrinėja pagal taisykles. Tuomet paskirties šalių teismai gali stabdyti perdavimus, o sistema ima irti iš vidaus.

Europos ombudsmenė, nepriklausoma ES skundų nagrinėjimo institucija, jau nustatė, kad ES prieglobsčio agentūra, į Graikiją pasiųsta padėti nagrinėti prašymus, neperdavė Europos Komisijai pranešimų apie išstūmimus (European Ombudsman). Tai neįrodo kiekvieno atskiro kaltinimo. Tačiau patvirtina, kad pranešimų kelias nuo pasienio iki Briuselio gali nutrūkti net tada, kai ES agentūros fiziškai dirba vietoje.

Vokietija rodo, kaip tokios problemos persikelia į kitų valstybių teismus. Vokietijos teismai apskritai yra patvirtinę grąžinimus į Graikiją pagal ES prieglobsčio atsakomybės taisykles, tačiau administraciniai teismai atsargiau vertina moterų perdavimą dėl išnaudojimo ir seksualinio smurto rizikos (taz). Kad nuspręstų, ar grąžinimas teisėtas, teismams reikia faktų. Būtent tai pabrėžė ir ES pagrindinių teisių agentūra, stebinti teisių laikymąsi (FRA). Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras taip pat ragino prieš steigiant bet kokius išorinius prašymų nagrinėjimo centrus taikyti rizikos patikras, nepriklausomą stebėseną ir teisminę kontrolę (Berliner Zeitung).

Kur teismai nubrėžė ribą

Ryškiausias teisinis kontrastas — Ispanija. Ispanijos Aukščiausiasis Teismas neseniai nusprendė, kad skubus atmetimas pasienyje negali būti taikomas žmonėms, sulaikytiems jūroje arba plaukiantiems Ceutos ir Meliljos, dviejų Ispanijos anklavų Šiaurės Afrikos pakrantėje, link. Tokiais atvejais turi būti taikoma visa procedūra: tapatybės nustatymas, teisinė pagalba, vertėjas ir peržiūrimas apsaugos poreikio vertinimas (rtve.es, europapress.es).

Italijos bandymas atsijoti prieglobsčio prašymus už savo teritorijos ribų, Albanijoje migrantus nagrinėjant pagal Italijos teisinę atsakomybę, atsitrenkė į tą pačią ribą. Italijos teisėjai nepatvirtino sulaikymo Albanijoje esančiame centre ir sustabdė paspartintas pasienio procedūras (Amnesty Piemonte/VdA, Sky TG24). Abiem atvejais teismai pasienio kontrolės eksperimentus grąžino į teisiškai peržiūrimą procedūrą.

Graikijos atvejis rodo sunkesnę problemą. Jei grąžinimas neįforminamas ir įvykdomas iki registracijos, teismai nebegali atkurti, kas nutiko. Ispanijos sprendimas pasienio veiksmą įtraukia į procedūrą. Graikijai mesti kaltinimai aprašo grąžinimus, kurie procedūrą apeina iš viso.

Registracijos spraga

ES migracijos ir prieglobsčio paktas, naujas bloko prieglobsčio taisyklių rinkinys, dabar pradedamas taikyti praktikoje. Jis žada bendrą patikrą, registraciją ir nepriklausomą stebėseną prie išorės sienų. Tačiau Graikijos žmogaus teisių institucijos išvados aprašo įtariamus grąžinimus iki momento, kai sistema žmogų užregistruoja. Pakto saugikliai įsijungia po registracijos. Kelios sekundės iki jos lieka be dokumentuoto pėdsako.

Europos Komisija pagal Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsnį gali pradėti pažeidimo procedūrą — mechanizmą, kuriuo valstybės narės verčiamos laikytis ES teisės. Jei įtariamas modelis būtų pagrįstas, registracija taptų pirmuoju realiu Pakto įgyvendinimo išbandymu. Komisija turi atsakyti, ar Graikijos atvejis vertas formalaus tyrimo, ar toliau bus renkamasi neveikti.