ES žada 50 mln. € Juodosios jūros centrui

2026 m. spalio 28 d. Prancūzijos patrulinis lėktuvas pastebėjo tris prie į Rumunijos Konstancos uostą plaukusio konteinervežio „Contship Jet“ artėjančius jūrinius dronus ir įspėjo įgulą (Mer et Marine). Visi 18 jūreivių buvo išgelbėti. Kitą dieną laivas nuskendo (Bulgarian navy).

2026 m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen pažadėjo skirti 50 mln. € ES remiamo Juodosios jūros centro kūrimui paspartinti. Jo paskirtis – pasirūpinti, kad tokie įspėjimai būtų teikiami įprastai (European Commission, BTA). Centras padėtų greičiau perduoti įspėjimus laivų įguloms. Jis neturėtų įgaliojimų nurodyti sustabdyti droną.

Ką duoda įspėjimas

Dronai smogė laivui maždaug už 21 jūrmylės į pietryčius nuo Bulgarijos Šablos miesto, Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (Bulgarian navy). Ši jūros dalis yra už Bulgarijos teritorinių vandenų ribų. Ten Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų teisinės galimybės veikti prieš grėsmę gerokai siauresnės.

Ministras pirmininkas Rumenas Radevas sakė, kad lėktuvas apie dronus pranešė likus maždaug pusvalandžiui iki smūgio. Bulgarijos naikintuvai buvo pasirengę reaguoti į bet kokį objektą, patekusį į teritorinius vandenis, tačiau dronai jų nepasiekė. Radevas nurodė, kad toliau nuo kranto veiksmus riboja teisiniai apribojimai (Bulgarian government).

Prancūzijos lėktuvas galėjo stebėti situaciją, perduoti informaciją ir padėti koordinuoti gelbėjimą. Sustabdyti dronų jis negalėjo (Mer et Marine). Tarp grėsmės pastebėjimo ir jos sustabdymo ir numatoma naujojo centro vieta.

Įspėjimų centras dar kuriamas

Komisija pirmą kartą pasiūlė šį centrą 2025 m. gegužę. Tai būtų civilinis tinklas su padaliniais Konstancoje ir Varnoje, kurį bendrai valdytų Rumunija ir Bulgarija, o ES teiktų paramą (EU strategy, EU implementation report).

Centro darbuotojai į vieną jūros žemėlapį suvestų skirtingų jutiklių ir patrulių surinktus duomenis. Pastebėję galimą pavojų, jie apie jį įspėtų iš anksto. Centras neturėtų karinio jūrų laivyno vadovavimo funkcijos ir negalėtų pats perimti jokių objektų.

Fon der Lajen sakė, kad centrą dar reikia parengti veikti, tačiau nenurodė, kada jis pradės veikti (European Commission). Jos pranešime neįvardyta, kas gaus lėšas, ir nenurodyta, kaip jos bus paskirstytos abiem padaliniams.

Kitas žingsnis – suteikti centrui teisinį statusą. Rumunijos politikė Oana Čoju tarp dar neatliktų darbų nurodė teisinės struktūros sukūrimą, valdybos sudarymą, koordinatorių paskyrimą ir valstybių įnašus 2027 m. (AGERPRES).

Kas sprendžia, ar stabdyti droną

Įspėjimą gali perduoti bet kuri rajone veikianti valstybė, turinti jutiklį, kaip parodė Prancūzijos atvejis. 2026 m. spalį Prancūzija buvo nusiuntusi į Juodąją jūrą patrulinį lėktuvą, kad padėtų užtikrinti regiono saugumą (Libération). Fon der Lajen pranešime nepaaiškinta, kaip tokie nacionaliniai patruliai teiktų informaciją centrui.

Sprendimas droną perimti arba į jį šauti – kitas dalykas, ir jis lieka nacionalinių vyriausybių rankose. Spalį vykusiose diskusijose Europos Parlamente ES užsienio politikos vadovė Kaja Kalas sakė, kad protokolas, pagal kurį vyriausybės galėtų greitai pasitarti užpuolimo metu, tebėra tik pasiūlymas (European Parliament debate).

Fon der Lajen taip pat paskelbė Rumunijai papildomai skirianti 10 mln. € paieškos ir gelbėjimo operacijoms; šios lėšos nesusijusios su centro finansavimu (AGERPRES). Jos skirtos po smūgio iš vandens gelbėti jūreivius, o ne užkirsti kelią atakai.

Nesėkmės kaina tektų ne vien dviem centrą priimančioms valstybėms. „Contship Jet“ plaukiojo su Liberijos vėliava, jį valdė Graikijos bendrovė, o įgulą sudarė 14 filipiniečių ir keturi ukrainiečiai (Ethnos). Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Micotakis sakė, kad užtikrinus saugų plaukimą Graikijos laivų savininkai galėtų grįžti prie prekybos Juodojoje jūroje. Jis tai siejo su didelėmis krovinių gabenimo ir draudimo išlaidomis (Greek prime minister's office).

Bukareštas ir Sofija dar turi dvišaliu susitarimu nustatyti centro veiklos terminus (BTA). Susitarime galima apibrėžti, kas valdys padalinius ir kaip įspėjimas pasieks laivą. Tačiau vien jo nepakaks nuspręsti, kas gali sustabdyti droną už teritorinių vandenų ribos – šią ribą 2026 m. spalio 28 d. nurodė Radevas.

Turimi faktai leidžia daryti aiškią išvadą: planuojamas centras galėtų perduoti įspėjimus, kaip tai padarė Prancūzijos lėktuvas, tačiau nebūtų galėjęs sustabdyti „Contship Jet“ nuskandinusių dronų. Ar kitą droną kas nors perims, spręs Juodojoje jūroje veikiančių pajėgų valstybės, o kol kas nė viena nepaskelbė, kaip elgtųsi.