729 Rusijos sviediniai spaudžia NATO pasienį

Birželio 1-osios į 2-ąją naktį Rusija į Ukrainą paleido 73 raketas ir 656 dronus — vieną didžiausių pavienių smūgių per visą karą (UNN, Chronicle.lu/Reuters). Kyjive, Dnipre ir Charkive žuvo mažiausiai 11 žmonių, daugiau kaip 100 sužeista. Lenkija pakėlė naikintuvus, aktyvavo antžeminę oro gynybą ir uždarė pasienio oro erdvę. Prieš keturias dienas Rusijos dronas pataikė į daugiabutį Galačio mieste Rumunijoje; du civiliai buvo sužeisti — pirmieji tokie nukentėjusieji NATO teritorijoje. Aljansas viską matė, bet beveik nieko negalėjo numušti.

Viską matyti, bet nešaudyti

Lenkijos operacinė vadovybė patvirtino, kad naikintuvų pakėlimas baigtas 03:35, oro erdvės pažeidimo nenustatyta. Už paramą ji nurodė NATO oro pajėgų vadavietę, Prancūziją ir Nyderlandus (Fakt.pl). Tai buvo šeštasis Lenkijos gynybinis aktyvavimas per dvylika mėnesių. Kiekvienas atsakas greitesnis ir įtraukia daugiau sąjungininkų. Tai, kas 2024 m. atrodė kaip krizė, virsta rutina.

Gegužės 29 d. incidentas Galacyje parodė, kodėl greitesnis aptikimas pats savaime problemos neišsprendžia. Rumunija droną sekė visas keturias minutes, kol jis skrido virš jos teritorijos. F-16 jau buvo ore ir turėjo leidimą panaudoti ginklus. Perėmimas vis tiek nepavyko. Šaudymas virš gyvenamosios teritorijos kėlė papildomos žalos riziką. Taikos meto teisinės taisyklės neleido smogti į Ukrainos oro erdvę. Antžeminės kovos su dronais sistemos neturėjo leidimo veikti mieste (Mediafax). Rumunijos gynybos ministras Radu Mirucė sakė, kad šios sistemos „sukurtos iki 2023 m., dar prieš plataus masto dronų karą“.

Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Coju viešai pareiškė, kad Galačio smūgis „patenka į kategoriją, pagrindžiančią“ NATO 4-ojo straipsnio taikymą — tai aljanso mechanizmas konsultacijoms prašyti, kai narė jaučiasi grasinama. Rumunija jo vis dėlto neinicijavo. Euronews.ro nurodomi šaltiniai, artimi prezidentūrai, teigia, kad Vašingtonas rekomendavo straipsnio neaktyvuoti ir vietoje to pasiūlė pajėgumų perdavimą. Rumunija išsiuntė Rusijos ambasadorių ir nurodė per 30 dienų uždaryti konsulatą Konstancoje.

Politinis lūžis

Smūgių banga pasiekė aljansą, jau nesutariantį, kaip reaguoti į Rusijos atakas prie jo sienų. Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai gegužės 21 d. bendrame pareiškime pareikalavo, kad NATO rytiniame flange pereitų nuo oro policijos misijos — stebėjimo ir identifikavimo — prie oro gynybos, kai leidžiama naikinti taikinius (Aerotime). Estijos užsienio reikalų ministrė Kaja Cachkna perspėjo, kad „kiekviena spraga, kiekvienas sušvelnintas atsakas tampa kvietimu kitam smūgiui“.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas pademonstravo solidarumą su Rumunija, bet pasiūlė Ukrainai specialų ES asociacijos statusą — politinį gestą, kuris neturi tiesioginio poveikio perėmimo spragai rytiniame flange. Slovakijos premjeras Robertas Ficas pasuko priešinga kryptimi ir paragino „nedelsiant pradėti ES ir Rusijos dialogą“ (Noviny.sk, Novinky.cz). Jo paties užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras smūgius pasmerkė griežčiau. Slovakijos prezidentas paragino stiprinti NATO flangą, tačiau Fico raginimo dialogui neparėmė.

Maskvos rėminimas, NATO terminas

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas įžengė į „visiškai kitą paradigmą“. Jis nurodė gegužės 22 d. Ukrainos drono smūgį profesinei mokyklai okupuotame Starobelske, per kurį, Rusijos teigimu, žuvo 21 žmogus (Devdiscourse/Reuters, RIA Novosti). JT Saugumo Taryba nurodo negalinti patikrinti šio skaičiaus, nes Rusija neleidžia patekti į okupuotą teritoriją. Peskovas pridūrė, kad karas „galėtų baigtis iki dienos pabaigos“, jeigu Ukraina pasitrauktų iš Rusijos pretenduojamų regionų.

„Naujos paradigmos“ formuluotė atitinka Kremliaus jau matytą praktiką: eskalacinė kalba pririšama prie konkretaus incidento, kad būtų pateisintos iš anksto suplanuotos operacijos. Panaši seka buvo po Kerčės tilto atakos 2022 m. ir Ukrainai 2024 m. pradėjus naudoti ATACMS raketas.

Gegužės 29 d. Rumunija pasirašė 5,6 mlrd. € vertės SAFE programos — ES finansuojamų gynybos pirkimų — sutartis dėl kovos su dronais sistemų (Digi24). Tiekimas prasidės 2027 m. NATO viršūnių susitikimas Ankaroje liepos 7–8 d. turės nuspręsti, ar Baltijos šalių reikalavimas pereiti prie formalios oro gynybos laikysenos taps aljanso politika. Iki tol rytinis flangas lieka tarp stebėjimo ir įsitraukimo, o kiekvienas be kolektyvinio atsako praėjęs drono incidentas kelia kartelę kitam.