Medūzos sustabdė Gravelines reaktorius

Į jūros vandens filtrus patekusios medūzų tonos sutrikdė siurblių darbą, sumažėjo vandens srautas, o aušinimo sistema nebegalėjo veikti įprastu režimu. Vienas po kito nuo tinklo buvo atjungti visi šeši Gravelines atominės elektrinės reaktoriai (EDF, France 24). Iki rugpjūčio 27 d. du blokai veikė sumažinta galia, du buvo sustabdyti dėl medūzų, vienas neveikė dėl techninio gedimo, dar vienas jau buvo planiniame remonte. Netoli Diunkerko esančioje jėgainėje įprastu režimu neveikė nė vienas blokas.

Gravelines turi šešis po 900 MW galios reaktorius, iš viso apie 5,4 GW pajėgumų — tiek ramią dieną pakaktų vidutinio dydžio Europos valstybei aprūpinti elektra (EDF, El Debate). Tai jau trečias medūzų sukeltas epizodas per dvylika mėnesių. Radioaktyviosios sistemos nebuvo pažeistos. EDF teigimu, padarinių saugai ar aplinkai nebuvo (Le Figaro). Vis dėlto iš tinklo, susieto su Belgija, Jungtine Karalyste ir platesne Europos rinka, dingo keli gigavatai pigios ir pastovios elektros.

Filtrų problema, turinti rinkos kainą

Gravelines naudoja jūros vandenį elektrinės turbinos kontūrui aušinti — ten garas verčia turbinas ir gamina elektrą. Medūzos kaupėsi siurblinės pirminiuose sietuose ir besisukančiuose būgniniuose filtruose, todėl buvo užkimštas vandens srautas, būtinas šilumai pašalinti (France 3 Hauts-de-France). Srautui sumažėjus, operatoriai mažina galią arba visiškai stabdo bloką. Reaktoriaus aktyvioji zona išlieka saugi, bet elektra nebegaminama.

Po 2025 m. rugpjūtį įvykusio medūzų epizodo, kai Gravelines buvo sustabdyta beveik 48 valandoms, EDF įrengė kameras vandens paėmimo kanaluose ir pradėjo bendradarbiauti su žvejybos laivais, kad spiečiai būtų pastebėti dar jūroje (EDF, France 3 Hauts-de-France). Šįkart šių priemonių nepakako.

Kas už tai sumoka? Europos susietoje elektros rinkoje gamintojai ir pirkėjai kitos paros aukcionuose prekiauja valandiniais elektros kiekiais. Kai pigios branduolinės elektros nelieka, trūkumą dengia brangesnės dujinės elektrinės arba importas, o galutinė rinkos kaina kyla ir tose šalyse, kurias su Prancūzija jungia povandeniniai ir sausumos kabeliai. Poveikis plinta tiek, kiek leidžia laisvas jungčių pralaidumas; kai jungtys užsipildo, jis silpnėja.

Šis konkretus atvejis aiškaus momentinio kainų šuolio nepaliko. Rugpjūčio 27 d. Prancūzijos kitos paros elektros vidurkis siekė 157 €/MWh, Belgijos — 162 €/MWh, tik šiek tiek daugiau nei ankstesnę dieną (Selectra). Tačiau „Bloomberg“ pranešė, kad sutrikimas prisidėjo prie Prancūzijos mėnesio į priekį sandorių, kai elektra perkama dabar, o tiekiama kitą mėnesį, kainų kilimo iki aukščiausio lygio nuo 2025 m. sausio (Bloomberg). Rinka vertina ne tik vieną incidentą, bet ir pasikartojantį modelį.

Platesnis rugpjūčio vaizdas prastesnis

Rugpjūčio 12 d. dėl aplinkos veiksnių — karščio, žemo upių vandens lygio ir medūzų — neveikė 20,4 % EDF branduolinio parko. Paveikta buvo trylika iš 57 Prancūzijos reaktorių (France 24). Platesnis pajėgumų sumažėjimas rinkas jau pajudino: kitos paros elektra Prancūzijoje brango 21,8 %, Vokietijoje — 22,8 %, nes karščio apribota Prancūzijos branduolinė gamyba sutapo su silpna vėjo generacija Vokietijoje (Euronext/Reuters). Europos Komisija teigė, kad elektros sistema išliko stabili (European Commission). Stabilumas ir maža kaina nėra tas pats.

Nuostoliai pasiskirsto keliais sluoksniais. Pirmiausia gamybos pajamų netenka EDF. Tiekėjai, įsipareigoję tiekti elektrą fiksuota kaina, pakaitinę energiją turi pirkti už rinkos kainą. Pramonės vartotojai, turintys kintamos kainos sutartis, brangimą pajunta iš karto. Valstybės dalį smūgio prisiima tada, kai reguliuojami tarifai ar subsidijos riboja galutines kainas vartotojams. Kita pusė laimi: dujinės elektrinės ir lankstūs gamintojai parduoda elektrą už aukštesnę galutinę kainą, kurią sukūrė branduolinės gamybos trūkumas.

Tos pačios rūšies problema šią vasarą pasirodė prie Dunojaus, kur sausra privertė Vengrijos Pakšo atominę elektrinę mažinti gamybą. Vengrijos vyriausybė skaičiavo, kad Pakšui pritrūkus aušinimo vandens pakaitinės elektros pirkimo iš brangesnių šaltinių išlaidos siektų bent 50 mlrd. forintų per mėnesį (Hungarian Government, MVM Paks). Sukėlėjas kitas, pasekmė ta pati: patikima visą parą gaminama elektra dingsta, o sąskaita tenka vartotojams ir biudžetams, veikiantiems tarpusavyje sujungtoje rinkoje.

Gravelines atvejis rodo, kad Europos branduolinės energetikos rizika nebėra vien klausimas, ar reaktoriai saugūs. Vis svarbiau, ar jų aušinimo sistemos pajėgs palaikyti pigios elektros gamybą karštesnėmis ir biologiškai nepastovesnėmis vasaromis. EDF, tinklų operatoriai ir energetikos ministerijos nėra paskelbusios slenksčių ar veiksmų taisyklių, kurios rinkoms ir kaimyninėms šalims leistų pasirengti kitam epizodui. Šį kartą aiškaus kainų šuolio nebuvo. Tačiau pasikartojimo rizika jau matoma išankstinių sandorių kreivėje.