Baltijos šalys protestuoja dėl deportacijų melagienos

Baltijos šalių informacinėje erdvėje vėl kartojamas tas pats išgalvotas teiginys: esą Latvija, Estija ir Lietuva rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus. Šis teiginys melagingas. Tai, kad jis grįžta prieš Latvijos rudens rinkimus ir Estijos 2027 m. pavasario balsavimą, vargu ar atsitiktinumas. Vieši duomenys aiškiai rodo pačią kampaniją, bet mažiau aiškiai — kas ją koordinuoja.

Sena kaltinimų linija, rinkiminis laikas

Maskva jau seniai kaltina Baltijos valstybes persekiojant rusakalbius. Pasikeitė ne tema, o jos pateikimas: seni motyvai dabar supakuojami į vieną pasakojimą ir stiprinami artėjant rinkimams. Visos trys vyriausybės kaltinimus atmetė. Baltijos šalių diplomatai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje įteikė bendrą demaršą, oficialų diplomatinį protestą, kaltindami Maskvą toliau skleidžiant melą (Lrytas). Estijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino „plačia dezinformacijos kampanija“ ir oficialiai pareiškė priekaištą Maskvai (ERR English). Lietuvos Valstybės saugumo departamentas apibūdino propagandą, kuria siekiama skaldyti visuomenes pagal etnines linijas ir diskredituoti visas tris šalis kaip Ukrainos rėmėjas (Lrytas/ELTA).

Estijos karinės žvalgybos vadovas Antsas Kiviselgas sakė, kad kampanijos tikslas — kurstyti eskalacijos baimę ir ardyti Vakarų paramą Ukrainai (ERR). Latvijos žiniasklaida fiksavo tuos pačius deportacijų teiginius, platinamus šalies viduje (Puaro). Saugumo ekspertas Meelis Oidsalu vertino, kad šis suaktyvėjimas „gali būti susijęs“ su artėjančiais rinkimais. Ši išlyga svarbi: vieši šaltiniai patvirtina kampanijos buvimą ir jos turinį, bet nepateikia tinklų analizės ar platformų duomenų, kurie įrodytų centralizuotai valdytą rinkiminę operaciją.

Kaimynai jaučiasi pažeidžiami

Lenkija, Suomija ir Vokietija į tai nežiūri kaip į vien Baltijos šalių žiniasklaidos problemą. Kiekviena šią dezinformacijos bangą mato per savo pažeidžiamumą. Lenkijos gynybos viceministras įspėjo apie Rusijos sabotažo ir kibernetinių atakų prieš kritinę infrastruktūrą grėsmę (Rzeczpospolita). Suomijos užsienio reikalų ministrė pasmerkė Rusijos kampaniją prieš Baltijos šalis tuo pat metu, kai šalis priima naujus infrastruktūros apsaugos įstatymus (Yle). Vokietija, Lietuvoje dislokuojanti nuolatinę kovinę brigadą, Baltijos šalių politinį stabilumą vertina ir kaip karinį klausimą. Jei informacinis karas apsunkina rytinio flango dislokavimų pagrindimą Vokietijos rinkėjams, Maskva iš to laimi (FAZ).

Europa gali įvardyti problemą. Sustabdyti ją gali tik prokurorai

ES ir NATO priemonės prieš rinkimų laikotarpiu vykdomą informacinį karą sąmoningai išskaidytos. EUvsDisinfo, ES padalinys, fiksuojantis dezinformaciją, gali atpažinti melagingus naratyvus, bet negali šalinti turinio ar patraukti atsakomybėn tinklų. Skaitmeninių paslaugų aktas, ES teisės aktas, reguliuojantis didžiąsias platformas, įpareigoja jas vertinti rinkimų rizikas (European Commission), tačiau viešoje erdvėje nėra duomenų, kuriose platformose buvo platinamas deportacijų naratyvas ir ar dėl kokio nors turinio imtasi veiksmų.

Tinklus, stovinčius už tokio turinio, gali ardyti tik nacionalinės institucijos. Birželį Latvijos VDD, Valstybės saugumo tarnyba, paprašė prokurorų pateikti kaltinimus keturiems asmenims dėl šnipinėjimo Rusijos naudai per prokremlišką grupę „Baltijos antifašistai“ (VDD). Estijos KAPO, vidaus saugumo tarnyba, vykdo lygiagretų kontržvalgybos darbą. Briuselis negali parengti nė vienos iš šių bylų.

Trūkstamas balsas

Viena grupė šiame pasakojime atsiduria centre, bet viešuose duomenyse jos beveik nėra: Latvijos ir Estijos rusakalbiai gyventojai. Maskva teigia kalbanti jų vardu. Baltijos vyriausybės šiuos teiginius atmeta. Turimuose duomenyse nepasirodė sisteminių šių bendruomenių apklausų.

Viena melagiena nebūtinai įtikina daug žmonių. Tačiau kai Maskva nuolat kartoja bendruomenei, kad jai gresia pavojus, nepasitikėjimas kaupiasi, o dalis rinkėjų tiesiog nebeateina balsuoti. Baltijos vyriausybės melą atskleidė. Jos dar nepakankamai parodė rinkėjams mechanizmą, kuriuo jis nešamas. KAPO ir VDD turėtų iki rinkimų pateikti visuomenėms skaidrumo ataskaitą: ką žino apie operacijos struktūrą, ką daro platformos ir į ką turėtų atkreipti dėmesį piliečiai.