Baltijos šalys telkia tinklų gynybos įrangą

Latvija, Lietuva ir Estija birželio 26 d. ES Energetikos taryboje planuoja pasirašyti bendrą deklaraciją dėl avarinės elektros energetikos įrangos dalijimosi per sienas. Iniciatyva apimtų kilnojamąsias pastotes, laikinas perdavimo linijų atramas ir kritines atsargines dalis, kurių tinklų operatoriams reikėtų greitai atkuriant elektros tiekimą po diversijos, kibernetinės atakos ar įrangos gedimo (BalticWind). Atsijungusios nuo Rusijos BRELL sistemos ir sinchronizavusios tinklus su kontinentine Europa, trys valstybės sprendžia labai konkretų klausimą: jei sunaikinamas aukštosios įtampos transformatorius, iš kur ir per kiek laiko gaunamas pakaitalas?

Atkūrimo greitis kaip saugumo politika

Skuba čia fizinė, ne retorinė. Po desinchronizacijos Baltijos perdavimo sistemos operatoriai dažnio stabilumą, elektros balansavimą ir tinklo atkūrimą turi užtikrinti pagal Europos veiklos taisykles, kurias koordinuoja ENTSO-E — Europos perdavimo sistemų operatorių tinklas, o ne remdamiesi senu sovietinės sinchroninės erdvės režimu (ENTSO-E). Baterijos ir rezervinė gamyba tapo sistemos būtinybe. Estijos Tsirguliinos baterijų projektas turėtų suteikti vadinamąją „black start“ funkciją, tai yra galimybę iš naujo paleisti tinklo dalis po visiško sistemos išsijungimo, o Lietuva juda link pareigos tinklų operatoriams kaupti įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervus, kad tinklas būtų atkuriamas greičiau (ERR, LRT).

Hibridinių grėsmių aplinka kiekvieną terminą trumpina dar labiau. Prieš Baltijos valstybes nukreiptos Rusijos informacinės kampanijos intensyvėja, dažnai dezinformaciją siejant su vietiniais nepasitenkinimais infrastruktūra. Suomijos saugumo tarnyba Supo šį mechanizmą apibūdino paprastai: neaiškūs incidentai kelia baimę, propaganda pasiūlo jų paaiškinimą, o tikrasis taikinys — visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis (Yle). Lenkijos energetikos ministras įspėjo apie kibernetines atakas prieš perdavimo, skirstymo ir valdymo sistemas, galinčias sukelti grandinines pasekmes (Rzeczpospolita). Nuo to, kaip greitai pakeičiama apgadinta pastotė, priklauso ne tik sutrikimo trukmė, bet ir tai, koks naratyvas užpildo tą laiką.

Politinis signalas, ne teisinis instrumentas

Deklaracija turėtų politinį svorį, bet nebūtų teisiškai privaloma. Pagal ES sutarčių teisę vykdytinas pareigas sukuria reglamentai, direktyvos ir sprendimai; deklaracijos ir rekomendacijos tokios galios neturi (SESV 288 straipsnis). ES Pasirengimo valdyti riziką reglamentas jau įpareigoja planuoti elektros krizes ir bendradarbiauti regioniniu mastu, tačiau bendri sandėliai, transporto logistika ir įrangos suderinamumo standartai reikalauja įgyvendinimo, kurio politinis pareiškimas nepakeičia (Pasirengimo valdyti riziką reglamentas).

Deklaracijos vertė priklausytų nuo to, ką ji leistų pradėti. Baltijos ir Lenkijos pareigūnai aptarė nuolatinį bendro finansavimo mechanizmą bendriems rezervams, platesnį nei dabartinis Europos infrastruktūros tinklų priemonės paketas, kuriuo remta Baltijos energetikos infrastruktūra (CINEA). ES civilinės saugos mechanizmas ir „rescEU“ suteikia bendrų avarinių pajėgumų modelį, tačiau elektros sektoriui skirtų regioninių atsargų Baltijos regione kol kas nėra (ES civilinė sauga).

Tinklo fizinė geografija

Lenkija deklaracijos nepasirašo, bet struktūriškai ji centrinė. „LitPol Link“ ir planuojamas povandeninis kabelis „Harmony Link“ Baltijos tinklą su likusia kontinentine Europa jungia per Lenkijos teritoriją. Suvalkų koridorius — vienintelis sausumos kelias tarp Baltijos valstybių ir likusios NATO dalies — šias jungtis paverčia siauru kakleliu: pažeidimas ten blogiausiu metu galėtų atskirti Baltijos tinklą nuo europinės atsvaros.

Rizika bendra net toms šalims, kurios susitarime nedalyvauja. Kai Estijos ir Suomijos jungtis „EstLink 2“ buvo išjungta remontui, elektros kainos Lietuvoje pajudėjo, patvirtindamos, kad Suomijos ir Baltijos infrastruktūros rizika persiduoda per rinką, net jei nacionalinės rezervų politikos skiriasi (LRT). Suomijos tinklo operatorė „Fingrid“ iš „Hitachi Energy“ užsakė septynis didelius transformatorius, skirtus milijardinių tinklo stiprinimo investicijų programai (Hitachi Energy). Suomija įrangos problemą sprendžia pirkimais. Baltijos šalys mėgina ją spręsti telkdamos bendrą rezervą.

Kas transformatorių gauna pirmas?

Deklaracijos projektas nepaskelbtas. Viešai nėra ir detalizuoto įrangos sąrašo. Ministrai neatsakė, kaip įranga būtų skirstoma, jei vienu metu incidentai ištiktų dvi Baltijos valstybes. Elektros krizės valdomos perdavimo sistemos operatorių pagal teisiškai apibrėžtas procedūras, o ne politinį geranoriškumą. Finansavimas, įrangos suderinamumas, sandėlių vietos ir išsiuntimo protokolai lieka atviri. Po birželio 26 d. testas bus siauras ir konkretus: ar Baltijos šalys sukurs realiai naudojamą savitarpio pagalbos rezervą, ar tik įvardys pažeidžiamumą, kuriam finansavimo dar nerado?