Belgija jungiasi prie Nyderlandų raketų sandorio

Belgijos gynybos ministras Teo Frankenas parlamente pareiškė, kad šalis esanti „paskutiniame etape“ tvirtinant maždaug 3,1 mlrd. € vertės priešraketinės gynybos pirkimą: 10 vidutinio nuotolio NASAMS paleidimo įrenginių ir 20 trumpojo nuotolio „Skyranger“ sistemų (Forces Operations, Marketscreener). Belgija šio pirkimo neketina vykdyti savarankiškai. Ji planuoja naudotis jau sudarytomis Nyderlandų sutartimis, o Frankenas siekė, kad vyriausybė sprendimą patvirtintų iki liepos 7–8 d. Ankaroje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, kuriame abi šalys galėtų pasirašyti dvišalį susitarimą (The Straits Times).

Pagrindinis motyvas aiškus — greitis. Jei sandoris pajudės pagal planą, Belgija pirmąją sistemą galėtų išsinuomoti jau kitais metais, o pradiniai operaciniai pajėgumai numatyti 2027–2029 m. Frankenas įspėjo, kad sprendimui vėluojant šis laiko langas užsidarytų (Forces Operations).

Dviejų šalių trumpasis kelias

Belgija moka, Nyderlandai suteikia pirkimo kanalą. 2025 m. gruodį Nyderlandai jau pasirašė sutartį su Vokietijos „Rheinmetall“ dėl 22 trumpojo nuotolio „Skyranger“ sistemų, kurių pristatymas turėtų prasidėti 2028 m. (Army Recognition). Belgija siekia įsijungti į šią užsakymų grandinę, užuot nuo nulio rengusi atskirą konkursą. NASAMS, vidutinio nuotolio sistema, kurią kuria Norvegijos „Kongsberg“, integruojant JAV raketas, sudarytų antrą oro gynybos sluoksnį. Kartu šios sistemos dengia skirtinguose aukščiuose veikiančius dronus, sparnuotąsias raketas ir orlaivius.

Tai nėra ES organizuojamas pirkimas. Viešai prieinamuose šaltiniuose šis paketas nesiejamas nei su SAFE, naujuoju ES 150 mlrd. € gynybos paskolų mechanizmu, nei su PESCO, ES struktūrizuoto gynybos bendradarbiavimo sistema, nei su kitu Briuselio instrumentu (European Commission). Teisiškai konstrukcija paprasta: vienos vyriausybės sutartinis kanalas, kitos vyriausybės pinigai ir dvišalis susitarimas, turintis visa tai sujungti. Belgija išvengia kelerius metus galinčio trukti savarankiško konkurso. Nyderlandai gali rodyti save kaip praktinės gynybos integracijos lyderę.

Belgija pasirinko sistemas, kurias gali gauti greičiau. Toks sprendimas silpnina Prancūzijos argumentą, kad Europos perginklavimas turėtų būti vykdomas per nuoseklesnį ES pramoninį planą, tikėtina, paremtą Prancūzijos MBDA ir „Thales“ ekosistema. Kaip rašė „Le Monde“, Europa ginkluojasi išskaidytai, o ne per bendrą gynybos pramonės koordinavimą (Le Monde). Belgija ne vienintelė, kuri prieinamumą kelia aukščiau už didelę architektūrą. Estija kartu su Latvija įsigijo vidutinio nuotolio IRIS-T sistemas, bet pirmasis vienetas Estiją pasiekė tik 2026 m. birželį, praėjus keleriems metams po sprendimo (LRT). Mažos ir vidutinės Europos valstybės sluoksniuotos oro gynybos vienos sukurti negali; pirkimas per kaimynės sutartį tampa praktišku atsakymu.

Ko visuomenė nemato

Rizika prasideda ten, kur baigiasi viešumas. Dvišalio susitarimo tekstas nepaskelbtas. Belgijos sutarties sudarymas viešai dar nepaskelbtas. Nėra ir detalios kainos struktūros, rodančios, kiek lėšų teks pačioms sistemoms, šaudmenims, jutikliams ir priežiūrai (Army Recognition).

Atskirai nėra viešo dokumento, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kas valdys programinės įrangos atnaujinimus, depų priežiūrą ar pristatymo prioritetus, jei Nyderlandų ir Belgijos poreikiai susikirs. Belgijos parlamento dokumentai patvirtina svarstymą komitete, bet ne galutinį pirkimo skyrimą (La Chambre). „Rheinmetall“ tuo metu plečia raketų ir sistemų gamybą Vokietijoje, Europos paklausai telkiantis aplink jos platformas (Tagesschau). Gamintojas, valdantis programinės ir techninės įrangos standartą, dešimtmečiams formuoja kiekvieno pirkėjo pasirinkimų ribas.

Oro gynyba nėra vienkartinis pirkinys. Tai keliems dešimtmečiams sukuriamas atnaujinimų, šaudmenų atsargų ir aptarnavimo grandinių tinklas. Šalis, kontroliuojanti sutartinį kanalą, ir gamintojas, valdantis techninį standartą, kartu nulemia, ką Belgija galės ir ko negalės daryti su savo sistemomis.

Belgija šį trumpąjį kelią gali pagrįsti greičiu. Tačiau ji dar neparodė visuomenei, kas kontroliuos sutartį, kai sistemos jau bus pristatytos.