Belgija renkasi JAV dronus vietoj FCAS

Pranešama, kad Belgijos gynybos ministras Teo Frankenas Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos FCAS naikintuvo programą pavadino žlugusia ir siūlo Belgijai verčiau rinktis JAV autonominius dronus (La Razón, g-enews). Belgija FCAS projekte dalyvavo tik stebėtojos teisėmis, nebuvo viena pagrindinių partnerių, todėl jos pasitraukimas programos savaime nesužlugdytų. Tačiau politinis signalas platesnis už patį sprendimą: NATO narė, jau perkanti F-35, Europos pagrindinį oro kovos projektą vertina kaip lėtesnį ir mažiau naudingą už tai, ką Vašingtonas jau gali pasiūlyti.

Vadovavimo problema, kurios Briuselis neišsprendžia

FCAS turėjo būti tinklinė oro kovos sistema: pilotuojamas naikintuvas, jį lydintys autonominiai dronai ir bendra duomenų infrastruktūra, sujungianti jutiklius, ginklus ir vadovavimą visose oro pajėgose (The Guardian, El País). Projektas įstrigo dėl klausimo, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo pramoninis, bet iš esmės politinis: kas vadovauja konstrukcijai?

Prancūzijos „Dassault“ vadovavo naikintuvo krypčiai ir reikalavo sprendžiamosios galios dėl architektūros, programinės įrangos ir eksporto teisių. Dalis šio reikalavimo kilo iš pačios Prancūzijos gynybos struktūros: ateityje lėktuvas turėtų nešti Prancūzijos branduolinio atgrasymo pajėgumus, todėl bendra kontrolė Paryžiui tampa suvereniteto klausimu (Le Figaro). Vokietijos „Airbus“ nesutiko būti pavaldžioje padėtyje programoje, kurią Berlynas finansavo dideliu mastu (FAZ). Nė viena pusė nenusileido. Programa sustojo.

ES neturi mechanizmo tokiam ginčui išspręsti. Pagal ES sutartis naikintuvų pirkimas tebėra nacionalinis sprendimas. Sutarties dėl ES veikimo 346 straipsnis valstybėms narėms palieka plačią diskreciją ginkluotės įsigijimą grįsti nacionalinio saugumo interesais (Article 346). Briuselis gali finansuoti bendrus tyrimus per Europos gynybos fondą ir skatinti bendrus pirkimus per tokias priemones kaip EDIP, Europos gynybos pramonės programa (EDF, EDIP). Tačiau jis negali paskirti pagrindinio rangovo, nustatyti projektavimo vadovybės ar sustabdyti ministro, nusprendusio pirkti amerikietišką techniką.

Pačios Komisijos EDIP pasiūlyme nurodoma, kad po 2022 m. padidėjus gynybos išlaidoms 78 % valstybių narių pirkimų išlaidų teko ne ES tiekėjams, o 63 % — JAV tiekėjams (EDIP proposal). ES strateginės autonomijos politika siekia šią priklausomybę mažinti. Pranešamas Frankeno posūkis ją didintų.

Pinigai juda greičiau nei europiniai susitarimai dėl vadovavimo

FCAS krizė kiekvienam partneriui kainuoja skirtingai. Prancūzija trumpuoju laikotarpiu išsaugo laisvę ginti „Dassault“ projektavimo suverenitetą ir siekti siauresnio kelio po „Rafale“ programos. Tačiau Paryžius netenka bendro finansavimo ir argumento, kad Europa gali kurti kovinę aviaciją nesiremdama Vašingtonu kaip numatytuoju pasirinkimu (Brussels Signal). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kitą žingsnį apibūdino kaip „patikimesnių variantų“ paiešką; tarp jų minimas „Airbus“ vadovaujamas alternatyvus projektas ir papildomi F-35 (Deutschlandfunk). Berlyno svertas finansinis: Prancūzijai sunku vienai finansuoti šeštosios kartos naikintuvą be turtingo partnerio (FAZ).

Ispanija, trečioji FCAS partnerė, lieka tarp šių dviejų pozicijų ir kartu patiria JAV spaudimą iš naujo svarstyti F-35 pasirinkimą (Infobae). Rytinio flango valstybėms, tokioms kaip Lenkija, skaičiavimas paprastesnis: Rusijos grėsmės akivaizdoje suderinamumas su JAV sistemomis dabar svarbesnis už europinį naikintuvą, kurio tikimasi apie 2040 m.

Konkurencinis spaudimas šią dinamiką dar labiau išryškina. JAV karinės oro pajėgos jau skyrė pradinius gamybos kontraktus 150 CCA tipo orlaivių — autonominių dronų, skirtų skristi kartu su pilotuojamais naikintuvais — gamybai bendrovėms „Anduril“ ir „General Atomics“ (Shephard, Forecast International). Europos programos dar derasi dėl valdymo. Amerikos programos jau užsakinėja gamybą.

Šis atotrūkis ir yra tikrasis ES gynybos politikos testas. Briuselis sukūrė finansavimo priemones ir paskatų sistemą. Tačiau jam vis dar trūksta būdo iš anksto nuspręsti, kas vadovaus projektavimui, kol pirkėjai po vieną renkasi tai, kas jau prieinama.