Belgija taikosi į vienkartinius agentus

Tokio žmogaus profilis sukurtas dingti. Ryšiai su užsienio valstybe silpni, užduotis viena, apie platesnę operaciją pasakoma beveik nieko. Kai kas nors nepavyksta, jis paliekamas vienas. Žvalgybos specialistai tokį asmenį vadina „vienkartiniu agentu“.

Belgijos prokurorai neseniai sulaikė 46 metų vyrą, įtariamą valstybės paslapčių perdavimu. Belgijos žiniasklaida šią bylą apibūdino kaip pirmąjį šalyje wegwerpagent — „vienkartinio agento“ — tyrimą. Viešai žinoma nedaug: nėra kaltinamojo akto, neįvardytas ryšininkas, neaišku, kokia paslaptis galėjo būti perduota. Pats sulaikymas svarbus ne tiek dėl Belgijos bylos detalių, kiek dėl platesnio modelio, matomo visoje Europoje.

Grubesnis metodas po diplomatų išsiuntimo

Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Europos valstybės išsiuntė šimtus Rusijos diplomatų, įtartų žvalgybine veikla. Klasikinė šnipinėjimo sistema rėmėsi diplomatine priedanga dirbančiais pareigūnais: jie galėjo verbuoti šaltinius, o nuo tiesioginių teisinių pasekmių juos saugojo imunitetas. Sumažėjus tokių pareigūnų skaičiui, Maskvai atsirado praktinė spraga.

Buvę žvalgybos pareigūnai teigia, kad ją pakeitė grubesnis ir rizikingesnis modelis: nuotolinis valdymas per šifruotas programėles, verbavimas socialiniuose tinkluose ir vienkartiniam veiksmui pasitelkiami žmonės, vėliau paliekami likimo valiai (Telegraph). Belgijos žvalgybos tarnybos plečia specialiųjų sekimo metodų taikymą, nes šnipinėjimas ir organizuotas nusikalstamumas vis dažniau persidengia (Belga).

Europos saugumo tarnybos šį poslinkį mato. Įrodyti jį teisme — kita užduotis. Kiekviena valstybė bylas nagrinėja pagal savo taisykles ir įrodymų standartus, o vienkartiniai agentai parenkami būtent todėl, kad paliktų kuo mažiau pėdsakų. Tarp gebėjimo atpažinti modelį ir galimybės jį paversti byla teisme atsiveria erdvė, kurioje toks metodas išlieka veiksmingas.

Kaip tai atrodo Lenkijoje

Lenkija pateikia stipriausią viešai matomą pavyzdį. Praėjusią savaitę Vidaus saugumo agentūra ABW sulaikė vienuolika žmonių, kaltinamų demonstracijų Ukrainos pabėgėlių bendruomenėje dalyvių verbavimu ir apmokėjimu (Rzeczpospolita, Interia). Įtariamas metodas atitinka tą patį modelį: vietiniai tarpininkai išnaudoja politiškai jautrias temas nedideliam trikdymui, palikdami ribotą įrodymų grandinę.

Lenkijos byla platesnė. Trims piliečiams pateikti kaltinimai šnipinėjimu; prokurorai teigia, kad jie dirbo Rusijos žvalgybai ir rinko informaciją apie NATO pajėgų dislokavimą. ABW taip pat tyrė įtariamą tarpvalstybinį sabotažą, koordinuotą per Eurojustą — ES agentūrą, jungiančią nacionalines prokuratūras. Rusijos vadovavimo grandinė teisme dar neįrodyta. Tačiau vienoje valstybėje sukauptų įtarimų mastą atmesti sunku.

Vokietija parodo, kokie objektai tampa taikiniais. 2024 m. balandį sulaikyti du Vokietijos ir Rusijos piliečiai, įtarti JAV karinių objektų ir transporto infrastruktūros žvalgymu galimam sabotažui (Reuters). Vokietijos saugumo pranešimuose aprašomas karinių transportų stebėjimas, kurį vykdo žemesnio lygmens pagalbininkai, o ne parengti žvalgybos pareigūnai (Tagesschau). Estijos saugumo tarnybos įspėja apie per „Telegram“ vykdomą tarpininkų verbavimą ir operacijas, konstruojamas taip, kad tyrėjams būtų sunku įrodyti, kas davė nurodymus (KAPO).

Kas iš tikrųjų gali kelti bylas

Vienkartinių agentų metodas peržengia sienas. Į jį reaguojančios institucijos dažniausiai veikia nacionaliniu lygmeniu. Saugumo tarnybos tiria. Nacionaliniams prokurorams reikia teismui tinkamų įrodymų. Europolas koordinuoja policijos darbą tarp valstybių, bet kaltinimų nereiškia. Europos Komisija neseniai pasiūlė stiprinti ir Europolą, ir Eurojustą, kad jie geriau tvarkytųsi su priešiškų valstybių keliamomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis (European Commission). NATO padeda sąjungininkėms didinti atsparumą per kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandas, tačiau prokuratūrų darbe nedalyvauja (NATO).

Lenkijoje yra prokuratūros lygmens įtarimų. Vokietijoje vyksta formalūs tyrimai. Belgijoje kol kas žinomas vienas sulaikymas. Kad šie epizodai virstų vientisu, teisme įrodomu paveikslu, reikia tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kurį Europa dar tik stiprina.

Belgijoje sulaikytas įtariamasis greičiausiai greitai dings iš viešo dėmesio. Vienkartiniai agentai tam ir skirti — būti pamiršti. Kol atotrūkis tarp žvalgybos matomo modelio ir teisme įrodomos bylos nesumažės, šis metodas išlaikys pranašumą.