Berlynas planuoja €203 mlrd. skolą

Vokietijos skolinimosi planai gerokai didesni, nei matyti iš pagrindinio federalinio biudžeto. 2027 m. projekte nauja skola, skaičiuojant pagrindinį biudžetą, infrastruktūros ir klimato fondą bei Bundesvero fondą, siekia apie 203,7 mlrd. € (Tagesschau, ZEIT). Iki 2030 m. bendra naujos skolos trajektorija artėja prie 839 mlrd. € (n-tv). Valstybė, dešimtmetį reikalavusi, kad Pietų Europa griežtintų diržus, dabar pati skolinasi tempu, kurį dar prieš penkerius metus Berlynas būtų laikęs sunkiai priimtinu.

Vienas skolos stabdis, trys skolinimosi langai

Vokietijos konstitucinis skolos stabdis, sukurtas tam, kad įprasti metiniai deficitai būtų riboti, formaliai tebegalioja. Jis ir toliau riboja įprastą federalinį biudžetą. Tačiau politiškai skubiausios išlaidų sritys vis dažniau perkeliamos už šio biudžeto ribų.

Mechanizmas remiasi specialiaisiais fondais. 500 mlrd. € infrastruktūros ir klimato fondas skolinasi savo balanse, atskirai nuo pagrindinio biudžeto (Euroconstruct). Gynybos išlaidos, viršijančios 1 % BVP, po 2025 m. kovo fiskalinės reformos konstituciškai nebeįtraukiamos į skolos stabdžio skaičiavimą (Tagesschau). Todėl 2027 m. skola išskaidyta sluoksniais: 118,7 mlrd. € pagrindiniame biudžete (n-tv), 54,9 mlrd. € per infrastruktūros fondą ir 30 mlrd. € per Bundesvero fondą.

Rezultatas paradoksalus. Vokietija bendrai skolinasi rekordinėmis sumomis, tačiau atskiros ministerijos vis tiek spaudžiamos taupyti. Finansų ministerija 2027 m. plane spragoms užkamšyti panaudojo apie 10 mlrd. € rezervų (Deutschlandfunk). 2028 m. jau numatomas dar 30 mlrd. € trūkumas (ad-hoc-news).

Kam teks pinigai

Tiesioginiai laimėtojai — gynybos ir infrastruktūros įmonės. Investicinės išlaidos 2027 m. didėja iki maždaug 117,5 mlrd. €, o vien gynybos finansavimas siekia 130,1 mlrd. € (Devdiscourse/Reuters). Tai reiškia daugiau užsakymų statybos, inžinerijos ir karinių pirkimų sektoriams. BNP Paribas vertinimu, šis fiskalinis posūkis 2026 m. galėtų padidinti Vokietijos augimą apie 0,7 procentinio punkto, nes viešosios investicijos pritraukia ir privačias išlaidas (BNP Paribas).

Namų ūkiams nauda lėtesnė ir mažiau apibrėžta. Geresni geležinkeliai, skaitmeniniai tinklai ir saugumo pajėgumai atsiranda ne per vienus metus. Tuo pat metu spaudimas pagrindiniam biudžetui gali reikšti subsidijų mažinimą ir socialinių išlaidų peržiūrą. Aiškiausia našta teks būsimiems mokesčių mokėtojams: Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekia apie 2,94 % (Trading Economics), taigi skola nebėra finansuojama beveik nulinėmis palūkanomis. Bendrai federalinei skolai jau pasiekus 1,843 trln. € (BMF), didesnės palūkanų išlaidos vis labiau mažins būsimų biudžetų manevro erdvę.

Europa skaito signalą

Kaimynės šį posūkį interpretuoja skirtingai. Prancūzijoje jis matomas kaip dvigubų standartų pavyzdys: Berlynas dideliu mastu skolinasi nacionaliniu lygmeniu, nors, kaip pranešama, siekia maždaug 400 mlrd. € mažinti kitą ES ilgalaikį biudžetą (Upday/Reuters). Italija gauna politinį argumentą — jei Vokietija daug skolinasi gynybai, Roma gali reikalauti panašaus lankstumo. Tačiau BTP ir Bund pajamingumų skirtumas, rodantis, kiek brangiau už Vokietiją skolinasi Italija, gali mažėti vien todėl, kad kyla pačios Vokietijos pajamingumas, o ne dėl didesnio Italijos saugumo (Corriere). Lenkijai svarbiausias klausimas — ES biudžetas, nes šalis turi 212,6 mlrd. zlotų sutarto bendrojo finansavimo (MFiPR).

Obligacijų rinkos kol kas ramios. Vokietija tebėra eurozonos etaloninė skolininkė (FT). Tačiau pagrindinis klausimas — ar tai tikrai nauji pinigai, ar senos išlaidos, perkeltos į naują apskaitos talpą. Infrastruktūros fondo teisinis testas reikalauja tik to, kad pakoreguotos pagrindinio biudžeto investicijos siektų 10 % išlaidų. Tai matuoja apskaitą, o ne pastatytus tiltus (Euroconstruct). Ministerijos gali toliau karpyti išlaidas, o specialieji fondai — skolintis. Todėl svarbiausia stebėti ne vien Vokietijos skolos lygį, bet ir tai, ar šie pinigai virs realiais pajėgumais anksčiau, nei atsivers kita biudžeto skylė.