Berlyno ir Varšuvos ginčas dėl 6,6 mlrd. €

Vengrijai atšaukus veto dėl 6,6 mlrd. € ES karinės paramos Ukrainai, palengvėjimo Briuselyje buvo mažiau, nei tikėtasi. ES gynybos ministrams iškart teko spręsti sunkesnį klausimą: ar šiais pinigais kompensuoti valstybėms jau perduotą ginkluotę, ar pirkti naują amuniciją ir sistemas Ukrainos frontui. Vokietija ir Lenkija atsidūrė skirtingose pusėse, o ginčas atvėrė silpną vietą europiniame pažade dalytis Kyjivui teikiamos paramos našta.

Fondas, kurio neužtenka jo paties pažadams

Europos taikos priemonė — ne ES biudžeto fondas, į kurį valstybės narės moka nacionalinius įnašus karinei paramai finansuoti. Jis veikia už įprasto biudžeto ribų, nes ES sutartys draudžia iš bendro biudžeto finansuoti karines išlaidas. Mechanizmas paprastas: šalys dvišaliai perduoda ginklus Ukrainai, o tada prašo dalinės kompensacijos iš bendro fondo (Eur-Lex).

Vengrija šį fondą blokavo daugiau nei dvejus metus. Birželio pradžioje Budapeštui veto atšaukus, pinigai tapo prieinami, tačiau eilėje laukiančios kompensacijų paraiškos siekia apie 43 mlrd. € (Brussels Signal). Fondas paprastai padengia apie 40 % perduotos ginkluotės vertės (Ground, Arab News/AFP). Net ir tokiai daliai dabar lėšų nepakanka.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pasiūlė trijų dalių sprendimą: dalį pinigų skirti kompensacijoms valstybėms narėms, dalį — naujiems bendriems pirkimams Ukrainai, o dar dalį — EUMAM Ukraine, ES karinei Ukrainos karių mokymo misijai. Skelbiama, kad mokymams būtų numatyta 900 mln. €, pirkimams — 1 mlrd. €, o išmokoms valstybėms narėms — 4,7 mlrd. € (EEAS, Babel).

Kas sumoka už tai, kad pajudėjo pirmi

Vokietijos argumentas — turimi pinigai turi kuo labiau padidinti dabartinį Ukrainos karinį pajėgumą. Gynybos valstybės sekretorius Sebastianas Hartmannas sakė, kad Europos taikos priemonės grąžos, kurios nėra iškart panaudojamos, vis tiek turėtų remti Ukrainą. Kitą dieną gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė dar 300 mln. € Čekijos amunicijos iniciatyvai — pirkimų kanalui, kuris kuria naujus pristatymus, o ne kompensuoja ankstesnius (BMVg).

Lenkija tai mato kaip sulaužytą susitarimą. Gynybos ministro pavaduotojas Cezaris Tomčikas pareiškė, kad Varšuva siekia visiško maždaug 450 mln. € grąžinimo už jau perduotus ginklus (RMF24). Teigiama, kad lauktas kompensavimo lygis sumažėjo nuo maždaug 84 % iki 46 %, o spaudžiant naujam lėšų paskirstymui gali kristi dar labiau (Censor). Tai derybiniai skaičiai, ne patvirtinti tarifai, bet jie paaiškina Varšuvos reakciją.

Slovakijos pavyzdys rodo, kad nepasitenkinimas neapsiriboja Lenkija. Ankstesnė Bratislavos vyriausybė Ukrainai perdavė naikintuvus MiG-29 ir oro gynybos sistemą S-300; paketo vertė vertinta apie 700 mln. €. Iš Europos taikos priemonės Slovakija iki šiol gavo tik 92 mln. € (Bankier). Pareigūnai tikėjosi apie 250 mln. €, tačiau dabar gali gauti maždaug dešimtadalį šios sumos (Denník N). Premjeras Robertas Ficas sakė dėl lėšų kalbėsiantis su Komisijos pirmininke Urzula fon der Lajen, nes, jo teigimu, pinigai nuo donorų kompensavimo nukreipiami tiesioginėms Ukrainos išlaidoms (Aktuality.sk).

Dvi logikos, vienas fondas

Švedija, taip pat laukianti Europos taikos priemonės pinigų, paramą Ukrainai apibrėžia ne kaip kompensacijos klausimą, o kaip ilgalaikę saugumo būtinybę (GP). Šiaurės šalys gynybos ministrų susitikime iš esmės palaikė Vokietijos liniją (RBC Ukraine).

Vienai stovyklai Europos taikos priemonė — naštos pasidalijimo sutartis, kuri turi vykdyti ankstesnius įsipareigojimus. Kitai — karo meto instrumentas, kurio paskirtis dabar padėti Ukrainai ten, kur trūkumas labiausiai riboja jos gynybą.

Abi pozicijos turi pagrindo. Ukrainos oro gynybos ir amunicijos spragos neatidėliotinos, o nauji pirkimai duoda karinį rezultatą, kurio kompensacijos pačios savaime nesukuria (EEAS). Tačiau Lenkija ir Slovakija tuštino nacionalinius arsenalus suprasdamos, kad Europa dalysis kaštais. Atgaline tvarka sumažintas kompensavimas baudžia tas šalis, kurios reagavo greičiausiai.

Galutinė lėšų paskirstymo lentelė dar nepaskelbta. Kajos Kallas kompromisas tebėra pasiūlymas, ne patvirtinta formulė (Tagesschau). Kitas derybų etapas turės atsakyti į paprastą klausimą: kas nusprendė, kad ankstesnio susitarimo susilpninimas atgaline tvarka gali būti tinkamas derybų atskaitos taškas?