JAV technologijų milžinės skolinasi Europoje

Apie 40 mlrd. € Amerikos didžiųjų technologijų bendrovių išleistų obligacijų dabar laikoma Europos investuotojų portfeliuose. Tai sudaro maždaug 1 % pagrindinių euro zonos įmonių obligacijų indeksų, pagal kuriuos orientuojasi investuotojai, ir apie 10 % visų šiemet išleistų naujų euro įmonių obligacijų (ECB). Keturi ECB analitikai sekmadienį įspėjo, kad šiai daliai toliau augant gali brangti skolinimasis Europos bendrovėms, konkuruojančioms dėl tų pačių investuotojų pinigų. Kol kas rinkoje aiškaus sutrikimo nematyti, bet pats mechanizmas vertas dėmesio.

Kodėl skolintis eurais, kai pinigai leidžiami doleriais?

„Alphabet“, „Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Oracle“ didžiąją dalį pajamų gauna doleriais. Vis dėlto jos vis dažniau leidžia obligacijas eurais. Priežastis paprasta: ECB palūkanų normos mažesnės nei JAV Federalinio rezervo. Bendrovės pasiskolina eurais, o tada valiutų apsikeitimo sandoriu šias lėšas paverčia doleriais. Galutinis rezultatas — mažesnė finansavimo kaina, nei skolinantis doleriais tiesiogiai JAV rinkoje (Morningstar). Šie pinigai daugiausia nukreipiami į duomenų centrus, dirbtinio intelekto lustus ir energetikos infrastruktūrą, beveik visais atvejais — JAV teritorijoje (ECB).

Tempas spartėja. ECB duomenimis, vadinamųjų „atvirkštinių jankių“ obligacijų, kai dolerinės bendrovės skolinasi eurais, dalis, tenkanti didiesiems debesijos paslaugų teikėjams, 2025–2026 m. beveik padvigubėjo (ECB). Vien „Amazon“ kovą per vieną sandorį išplatino 14,5 mlrd. € euro obligacijų (Bloomberg). Bendra JAV ne finansų bendrovių skola eurais 2026 m. viršijo 60 mlrd. € (Reuters). Šie 60 mlrd. € — naujo metinio skolinimosi srautas, o 40 mlrd. € — dar neišpirktų obligacijų likutis. Abu dydžiai auga.

Trys keliai, kuriais tai gali branginti skolinimąsi Europoje

ECB tinklaraščio įraše Anne Duquerroy, Oana Furtuna, Imène Rahmouni-Rousseau ir Lia Vaz Cruz išskiria tris kanalus (ECB, Euractiv).

Pasiūlos spaudimas. Kuo daugiau obligacijų varžosi dėl to paties pirkėjų kapitalo, tuo didesnės grąžos investuotojai gali reikalauti. Didesnis pajamingumas, tai yra obligacijos mokama palūkanų norma, „Amazon“ ar „Alphabet“ emisijoms linkęs kilstelėti ir kitų panašias obligacijas leidžiančių skolininkų kainą.

Investuotojų portfelių perskirstymas. Pensijų fondams ir draudikams patrauklios ilgo termino, aukšto kredito reitingo obligacijos. Didžiųjų technologijų bendrovių skolos vertybiniai popieriai šį profilį atitinka. Per pastaruosius metus euro zonos investuotojams padidinus įmonių obligacijų pirkimą, penki didieji debesijos paslaugų teikėjai pritraukė 15 % šio prieaugio (EUobserver). Kiekvienas euras, nukreiptas į „Amazon“ obligaciją, nebegali būti panaudotas Europos bendrovės ar valstybės skolos vertybiniams popieriams pirkti.

Indeksus sekantys fondai. Dalis investicinių fondų obligacijas perka pasyviai, pagal indeksų sudėtį. Didžiųjų technologijų bendrovių svoriui indeksuose augant, tokie fondai automatiškai perka daugiau jų obligacijų ir mažiau kitų skolininkų popierių. Šiuo metu didieji debesijos paslaugų teikėjai sudaro apie 1,2 % Europos investicinio reitingo indekso, apimančio saugiais laikomų bendrovių obligacijas. Atitinkamame JAV indekse jų dalis jau siekia beveik 5 % (Marketscreener). Jei Europoje dalis artės prie JAV lygio, automatinis portfelių perbalansavimas stiprės.

Kas laimi, kas pralaimi

Pirmieji laimėtojai — pačios technologijų bendrovės, gaunančios pigesnį finansavimą, ir jų sandorius organizuojantys bankai. „Santander“ ir BBVA padėjo platinti didelę „Alphabet“ euro obligacijų dalį (Cinco Días). Naudos turi ir Europos pensijų fondai, gaunantys prieigą prie ilgo termino skolos vertybinių popierių, kurių grąža didesnė nei vyriausybių obligacijų (EUobserver).

Pirmiausia spaudimą veikiausiai pajustų Europos bendrovės, turinčios panašų kredito reitingą ir leidžiančios panašios trukmės obligacijas. Jos konkuruoja dėl to paties investuotojų kapitalo. Valstybių skola — ne toks tiesioginis konkurentas, nes vyriausybių obligacijos portfeliuose atlieka kitą funkciją. Tačiau Prancūzija 2026 m. planuoja išleisti 310 mlrd. € vidutinės ir ilgos trukmės obligacijų (Agence France Trésor), o Europos Komisijos bendra ES skola siekia apie 660 mlrd. € (European Commission). Visi šie skolininkai remiasi tais pačiais didžiųjų institucinių investuotojų balansais. Jei didžiųjų technologijų bendrovių obligacijos priartės prie beveik 5 % indekso svorio, matomo JAV, konkurencija dėl šių balansų taps aštresnė.

Rizika prasideda pasikeitus mastui

Paties ECB vertinimas santūrus: „Kol kas tokių persiliejimo efektų euro zonoje nematyti“ (ECB). „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad pasaulinės investicijos į dirbtinį intelektą nuo 0,9 % pasaulio BVP 2026 m. padidės iki 1,4 % 2028 m. (Goldman Sachs). Jei bent dalis šio prieaugio bus finansuojama euro obligacijomis, šiandien dar valdoma 1 % indekso dalis didės.

ECB iš esmės kelia klausimą, į kurį turės atsakyti Europos pensijų fondai, priežiūros institucijos ir finansų ministerijos: kiek Amerikos dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtros turėtų finansuoti Europos taupytojai, kol pačios Europos bendrovės gauna reikšmingą debesijos pajamų, lustų ir kainodaros galios dalį?