BND areštai paskatino sąjungininkų informacijos patikrą

Vokietijos federaliniai prokurorai teigia, kad kelių iš eilės pareigas ėjusių BND prezidentų biure dirbęs padėjėjas Augustui Hanningui perdavė beveik 2 000 vidaus dokumentų, paskutinius – 2022 m. birželį (Federalinės prokuratūros pranešimas). Hanningas anksčiau vadovavo BND – Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybai. Tyrėjai dokumentų perdavimo pėdsaką aptiko atsitiktinai, tirdami nesusijusią bylą. Prokurorų teigimu, dalis dokumentų panaudota rengiant Hanningo vienai užsienio žvalgybos tarnybai perduotą informaciją, tačiau jie negali patvirtinti, kad atskira analizė pasiekė kitą tarnybą (Federalinės prokuratūros pranešimas).

Mokamas informacijos perdavimas iš BND prezidento biuro

Padėjėjas, įvardytas kaip Manfredas D., nuo 2012 m. kovo iki 2026 m. kovo buvo kelių BND prezidentų biuro vadovas (Federalinės prokuratūros pranešimas). Federaliniai prokurorai apie jo ir Hanningo sulaikymą paskelbė 2026 m. spalio 6 d. (AP).

Prokurorai įtaria, kad vyrai susitarė dėl nuolatinio informacijos perdavimo už atlygį. Hanningas esą būtų naudojęs padėjėjo tiekiamą vertingą BND medžiagą konsultacijų veikloje, kurią įsteigė palikęs valstybės tarnybą (Federalinės prokuratūros pranešimas). Oficialiajame prokurorų pranešime nenurodytas nei klientas, nei atlygio suma. Hanningas ir jo advokatai kaltinimus neigia (The Guardian).

Tarp dokumentų, prokurorų teigimu, buvo medžiaga, skirta BND vadovams pasirengti reguliariems žvalgybos informacijos aptarimams Federalinėje kanceliarijoje, kanclerio biure (Federalinės prokuratūros pranešimas). Ji rodo, ką BND vadovai laikė svarbiausia pateikti vyriausybės vadovui, taigi atskleidžia ir tarnybos prioritetus, ir jos surinktus duomenis.

BND vidaus kontrolė šio atvejo neaptiko: jis išaiškėjo atsitiktinai. 2025 m. rugsėjį Hamburgo prokurorai per nesusijusios bylos tyrimą atliko kratą Hanningo patalpose (Federalinės prokuratūros pranešimas). Vėliau rastą medžiagą jie perdavė federaliniams prokurorams, kurie rengė bylą, susijusią su šios savaitės sulaikymais.

Du ryšiai su užsienio žvalgyba, vienas dar nepatvirtintas

Prokurorai aprašo du atskirus ryšius su užsienio žvalgybos tarnybomis. Pirmuoju atveju Hanningas, kaip įtariama, pagal nutekintus dokumentus parengė analizę vienos tarnybos darbuotojui. Prokurorai sako negalintys patvirtinti, kad analizė jį pasiekė (Federalinės prokuratūros pranešimas).

Ši abejonė paaiškina dalį įtariamų veikų kvalifikavimo. Tarp jų – pasikėsinimas į valstybės išdavystę. Šis kaltinimas apima Hanningo, kaip įtariama, mėginimą perduoti analizę, tačiau nepatvirtina, kad ji pasiekė užsienio tarnybą.

Antrasis įtarimas susijęs su kelerius metus trukusiu informacijos perdavimu. Prokurorų teigimu, Hanningas kitos valstybės žvalgybos tarnybos atstovui teikė politinę informaciją, iš dalies remdamasis padėjėjo dokumentais (Federalinės prokuratūros pranešimas). Prokurorai taip pat įtaria jį veikus užsienio žvalgybos tarnybos interesais. Kurių valstybių tarnybos minimos, neatskleidžiama.

Azerbaidžanas šioje istorijoje minimas žiniasklaidos pranešimuose. „Der Spiegel“ rašė, kad tyrėjai tikrina galimą ryšį su Azerbaidžano operatyvininku, kuriam esą buvo skirta analizė (WELT). Federaliniai prokurorai šio pranešimo nekomentavo (Reuters).

WELT: sąjungininkai tikrina savo archyvus

Nerimą už Vokietijos ribų kelia pats žvalgybos informacijos mainų principas: partneriai perduoda medžiagą BND tikėdamiesi, kad ji liks Vokietijos kontrolėje. „Reuters“, remdamasi „Süddeutsche Zeitung“, pranešė, kad tarp dokumentų buvo duomenų apie Irano branduolinę programą ir Rusijos kariuomenę, taip pat sąjungininkų tarnybų įslaptintos informacijos (Reuters).

WELT pranešė, kad MI6 (Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnyba), GCHQ (jos elektroninės žvalgybos agentūra) ir kelios JAV tarnybos tikrina, kokią informaciją buvo perdavusios Berlynui (WELT). Leidinys taip pat citavo buvusį MI6 pareigūną Metju Daną, kuris sakė labai nustebsiąs, jei santykiai su BND nukentėtų. Kol kas viešai nepaskelbta, kad tarp paimtų dokumentų būtų rastas konkretus Didžiosios Britanijos ar JAV dokumentas.

Dabar vienu metu vykdomos dvi atskiros užduotys. Prokurorai turi įrodyti įtariamas nusikalstamas veikas, o BND ir jos partneriai – nustatyti, kas galėjo būti atskleista ir kam. Bundestago žvalgybos tarnybų priežiūros komisijos narys, Žaliųjų partijos atstovas Konstantinas fon Notcas, paragino vyriausybę kuo greičiau įvertinti žalą. BND prezidentas Martinas Jėgeris sakė, kad tarnyba pradėjo išsamius vidinius tyrimus (Tagesschau).

Jei prokurorai įrodys dokumentų perdavimą, paaiškės, kad jautri BND medžiaga iš kelių vienas po kito pareigas ėjusių vadovų biuro tekėjo ne vienus metus. Apie nutekinimą sužinota per nesusijusią kratą; BND patikros jo neaptiko. Teismo procesas gali nustatyti, ar buvo padaryti nusikaltimai. Londonui ir Vašingtonui dar reikia žinoti, kokia jų informacija buvo tarp rastų dokumentų. Atsakyti į šį klausimą turi Jėgeris.