€1.35bn Bremerhaveno NATO mazgui trūksta pajėgumo duomenų

Iki 2031 m. Vokietija planuoja investuoti apie 1,35 mlrd. eurų ir paversti Bremerhaveno uostą bei Bremeno oro uostą sąjungininkų pajėgų išlaipinimo ir logistikos centru, iš kurio jos vyktų į rytinį NATO flangą (BMVg, Tagesschau). Susitarimas, kuriuo grindžiamas planas, teisiškai neįpareigojantis. Iki šiol paskelbtuose dokumentuose nenurodyta, per kiek laiko pajėgos iš uosto galėtų pasiekti Lenkijos sieną, nors būtent tam šis mazgas ir kuriamas.

Kam bus skirtos lėšos

Iškrauti tankai ir kita sunkioji technika naudingi tik tada, jei gali iš uosto pasiekti kelią ar geležinkelio terminalą. Būtent šį logistikos barjerą planuojama šalinti. Vokietijos žiniasklaida skelbia apie daugiau kaip 40 priemonių: tarp jų – dideles apkrovas atlaikysiantis tiltas, technikos laikinojo išdėstymo aikštelės ir naujos krantinės Kaiserhafeno baseine (Süddeutsche Zeitung).

Vietos transliuotojas buten un binnen nurodė preliminarų lėšų paskirstymą: apie 800 mln. eurų uosto darbams, 160 mln. eurų oro uostui ir maždaug 100 mln. eurų jungtims už uosto ribų (buten un binnen). Kol kas paskelbtos tik šios sumos; jos nepaaiškina, kaip bus panaudota visa federalinė parama.

Gynybos ministras Borisas Pistorijus yra apibūdinęs planuotojų numatomą mastą. Pasak jo, krizės metu į rytus vykstančioms dešimtims tūkstančių karių Bremerhavene gali prireikti atsargų ir technikos remonto (Tagesschau).

Kas už ką atsakingas

Pistorijus, Bremeno meras Andreasas Bovenschulte ir uostą valdančios bendrovės BLG Logistics vadovas Matijas Magnoras ketinimų protokolą pasirašė rugsėjo 29 d. (BMVg). Ministerija jį vadina tolesnio darbo pagrindu. Tai nėra nei statybos leidimas, nei viešojo pirkimo sutartis.

Kiekvienas pasirašęs subjektas sprendimus priima atskirai. Federalinį finansavimą kontroliuoja Berlynas, o Bremeno žemės vyriausybė atskirai įsipareigojo iš savo uosto fondo skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Ministerijos dokumente ši suma pateikta greta federalinio plano, o ne kaip jo dalis (BMVg).

Uostą valdanti civilinė bendrovė BLG įtraukta į planą, tačiau konkrečių įsipareigojimų jai dar nenustatyta. Jie bus apibrėžti susitarimais, dėl kurių dar nesiderėta. Techninius reikalavimus nustato ne Bremenas: darbai turės atitikti NATO ir Vokietijos nacionalinio gynybos plano „Operationsplan Deutschland“ sąlygas.

Kur baigiasi Berlyno įtaka

Konvojui kirtus Vokietijos sieną, sprendimai priklauso kitų valstybių vyriausybėms. Lenkija rodo, ką tai reiškia sunkiosios technikos pervežimui. Gegužės 11 d. Lenkijos gynybos ministerija pasirašė susitarimą su krovinių vežimo geležinkeliais bendrove PKP Cargo dėl karinio transporto geležinkeliais plėtros (Lenkijos gynybos ministerija). Ar Lenkijos geležinkeliai galės krizės metu reikiamu tempu gabenti šarvuotąją techniką į rytus, spręs ir už tai mokės Varšuva.

Šiam tekstui nagrinėtuose Bremerhaveno dokumentuose uosto mazgas nesusietas su Lenkijos geležinkelių planu. Juose taip pat nenurodyta, kiek karių ar transporto priemonių maršrutas nuo krantinės iki sienos galėtų per parą pervežti.

Šią savaitę paskelbta atskira žinia gali supainioti šių projektų paskirtį. Regioninis laikraštis HAZ pranešė, kad antrąją Šiaurės jūros laivyno bazę planuojama kurti Emdene, aplenkus Bremerhaveną (HAZ). Gynybos ministerija buten un binnen nurodė tik tiek, kad svarstomos kelios vietos ir sprendimas jau pažengęs, bet dar nepriimtas (buten un binnen). Laivyno bazėje būtų laikomi karo laivai; Bremeno susitarimas tokios bazės nei patvirtina, nei finansuoja.

Dabar Berlynas Bremerhaveno projektą parėmė parašais ir numatytu biudžetu – jis jau peržengė viešų pareiškimų stadiją. Tačiau paskelbtuose dokumentuose nėra nei praktiškai patikrinto pajėgumo pervežti techniką į rytus, nei darbų patvirtinimo grafiko. Į abu klausimus galėtų atsakyti Pistorijaus ministerija: kiek karių ir transporto priemonių per parą turėtų pervežti šis mazgas ir kada bus duotas leidimas pradėti statybas. Kol šie duomenys nepaskelbti, Bremerhavenas tėra finansuojamas uosto projektas, o ne patikrintas kelias į rytinį NATO flangą.