Briuselis svarsto aliuminio oksido draudimą

„Aughinish Alumina“ gamykla Airijos Limeriko grafystėje, prie Šanono estuarijos, iš boksito gamina aliuminio oksidą — miltelius, iš kurių vėliau lydomas aliuminis. Vietos mastu tai šimtai darbo vietų. Kartu ši gamykla didelius aliuminio oksido kiekius tiekia Rusijos lydykloms. Dabar Briuselis svarsto, ar šį eksportą uždrausti (RTÉ, Irish Times). Sprendimas parodytų, kokią konkrečią vietos ekonominę kainą ES pasirengusi mokėti už sankcijų patikimumą.

Ką iš tikrųjų reikštų eksporto draudimas

Jeigu ES įtrauktų aliuminio oksidą į sankcijų Rusijai reglamentą (EUR-Lex), gamykla automatiškai neužsidarytų. Ji prarastų teisę tiekti produkciją Rusijos pirkėjams. Tai svarbus skirtumas.

Netekus Rusijos klientų, „Aughinish“ turėtų ieškoti paklausos kitur, tikėtina, mažesnėmis kainomis arba didesnėmis transportavimo sąnaudomis. Jei to padaryti nepavyktų, pasirinkimų liktų mažiau: mažinti gamybą arba prašyti išimties — rašytinio teisinio leidimo, Airijos sankcijų institucijos patvirtinamo konkretiems tiekimams tęsti.

Europos Parlamentas jau yra paraginęs įvesti visos ES masto aliuminio oksido eksporto į Rusiją draudimą, nors šis balsavimas teisinės galios neturėjo (Minex Forum). Privalomam sprendimui reikia Europos Komisijos ir visų 27 valstybių narių vieningo pritarimo, nes sankcijos priklauso užsienio politikai, kur kiekviena šalis turi veto teisę. „Aughinish“ jau įspėjo Airijos politikus, tarp jų ir eurokomisarą Michaelą McGrathą, dėl galimų Rusijos pardavimo kanalo praradimo padarinių (Irish Times).

Vilnius mato spragą, Limerikas — atlyginimus

Politinė skirtis čia gana aiški. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikavo dabartinį sankcijų paketą kaip per mažai ambicingą ir perspėjo, kad pernelyg daug išimčių ardo sankcijų patikimumą (VZ, LRT). Žvelgiant iš Vilniaus, kiekviena išimtis — skylė sankcijų sienoje. Žvelgiant iš Limeriko, ta pati išimtis saugo darbo vietas, kurioms trumpuoju laikotarpiu nėra akivaizdaus pakaitalo.

Abi pusės turi pagrįstų argumentų. Griežtesnės linijos šalininkai sako: jeigu Europa riboja Rusijos pajamas iš naftos, laivybos paslaugas ir technologijų perdavimą, bet ES teritorijoje veikianti perdirbimo gamykla toliau tiekia Rusijos lydykloms svarbią žaliavą, sankcijų sistemoje lieka matoma spraga. Atsargesnė pozicija remiasi tuo, kad sankcijų kaštai pasiskirsto nevienodai. Jie tenka konkretiems darbuotojams, konkretiems miestams ir toms šalims, kurių teritorijoje veikia su Rusija susijęs pramoninis turtas. Limeriko meras dėl „Aughinish“ ateities sušaukė vietos forumą būtent todėl, kad politika formuojama Briuselyje, o galimi atleidimai vyktų Vakarų Limerike (The Journal).

Sardinija rodo tą pačią problemą iš kitos pusės. Portovesmėje su „Rusal“ siejama „Eurallumina“ gamykla neveikia ne dėl eksporto draudimo, o dėl to, kad sankcijų rizika, kylanti iš rusiškos nuosavybės, atbaidė finansavimą ir partnerystes, reikalingas veiklai atnaujinti (Pressenza). „Aughinish“ rizikuoja prarasti pirkėjus, „Eurallumina“ jau prarado prieigą prie kapitalo. Abi gamyklos atsidūrusios tarp dviejų priešingų tikslų: spausti Maskvos pramoninę bazę ir išsaugoti Europos pramonės darbo vietas.

Spragos, kurios lemia politiką

Viešai nėra duomenų, kokia „Aughinish“ produkcijos dalis keliauja į Rusiją, kaip greitai ją galėtų perimti kiti pirkėjai ir kokios kainos nuolaidos reikėtų nukreipiant srautus kitur. Airijos institucijos aiškinasi, ar „Aughinish“ aliuminio oksidas galiausiai patenka į Rusijos karinę techniką, tačiau viešai nėra parodyta užbaigta grandinė nuo perdirbimo gamyklos iki ginkluotės (RTÉ).

Neturint aiškių skaičių, griežtesnių sankcijų šalininkai šią prekybą gali vadinti sankcijų spraga, o atsargesnės šalys — neįrodytos rizikos klausimu. Kiekvienas ES sankcijų paketas — vienbalsiai tvirtinamas susitarimų rinkinys: kiekviena prekės pozicija ir kiekviena išimtis tampa derybų objektu 27 vyriausybėms, kurių ekonominė ekspozicija skirtinga. Tai paaiškina vėlavimą, bet jo neišsprendžia.

Jeigu Briuselis uždarys šį kanalą, kaina neatsispindės eurozonos suvestiniuose rodikliuose. Ji bus matoma Vakarų Limeriko atlyginimų lapeliuose ir uždarytose Sardinijos gamyklose — konkrečiose vietose, kur Europos sankcijų patikimumas matuojamas darbo vietomis.