Budapeštas fiksuoja pirkimų švaistymą

Vengrijos Skaidrumo institucija, kovos su korupcija įstaiga, kurią Budapeštas įsteigė siekdamas įvykdyti ES sąlygas įšaldytoms lėšoms atlaisvinti, pateikė išvadą, nepatogią pačiai Vengrijos vyriausybei. Institucija nustatė, kad permokos Vengrijos viešuosiuose pirkimuose kyla ne tik iš pavienių pažeidimų, bet iš pačios sistemos veikimo. Jos išlieka net tada, kai procedūros formaliai atliktos teisingai. Briuseliui tai keičia klausimo esmę: nebeužtenka vertinti, ar Vengrija priėmė reikiamus įstatymus, reikia klausti, ar tie įstatymai realiai saugo ES pinigus.

Tvarkingos procedūros, pralaidus biudžetas

Įprastas ES ir Vengrijos ciklas ilgą laiką vyko popieriuje. Briuselis iškelia problemas, Budapeštas priima teisės aktus, Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, įvertina formalią pažangą. Skaidrumo institucijos vertinimas šią schemą ardo. Jame aprašoma viešųjų pirkimų rinka, kurioje formalus taisyklių laikymasis dera su išpūstomis orientacinėmis kainomis, silpna konkurencija ir tais pačiais nuolat laiminčiais rangovais. Procedūros gali būti įvykdytos tiksliai, bet viešieji pinigai vis tiek lieka menkai apsaugoti.

Šis skirtumas svarbus todėl, kad būtent tokius atvejus turi tikrinti ES biudžeto apsaugos priemonės. Pagal Sąlygiškumo reglamentą, tai yra ES mechanizmą, leidžiantį riboti finansavimą, kai teisinės valstybės pažeidimai kelia grėsmę biudžetui, priemonės pagrįstos tada, kai pažeidimai „pakankamai tiesiogiai veikia arba kelia rimtą riziką paveikti“ ES finansus (eur-lex.europa.eu). 2022 m. gruodį Taryba, kurioje balsuoja valstybių narių vyriausybės, šiuo keliu įšaldė įsipareigojimus trims Vengrijos programoms, finansuojamoms sanglaudos lėšomis. Sanglaudos fondai skirti mažiau pasiturintiems regionams, o sprendimas priimtas dėl viešųjų pirkimų ir korupcijos rizikų (consilium.europa.eu, ec.europa.eu).

Po metų Komisija šias priemones paliko galioti. Net Vengrijai priėmus teisėkūros ir institucinius pakeitimus, Komisija negalėjo konstatuoti, kad rizika ES biudžetui „visiškai pašalinta“ (commission.europa.eu). Skaidrumo institucijos išvada dabar suteikia naują vidaus įrodymą, kodėl toks atsargumas nebuvo vien politinė laikysena.

Trys priemonės, trys skirtingi testai

Briuselis turi tris skirtingus būdus sulaikyti lėšas, ir kiekvienam jų Komisija turi taikyti kitokį teisinį kriterijų.

Sąlygiškumo reglamentas reikalauja, kad Komisija susietų teisinės valstybės problemas su rizika ES biudžetui. Priemonėms priimti arba panaikinti reikia kvalifikuotos daugumos Taryboje: didesnės valstybės turi didesnį svorį, o viena vyriausybė viena pati sprendimo blokuoti negali. Tai kartu teisinis ir politinis procesas.

Sanglaudos fondų kontrolė veikia tyliau. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą Komisija gali nutraukti mokėjimus, reikalauti susigrąžinti lėšas arba mažinti būsimas išmokas, jei nustato rimtų trūkumų valstybės gebėjime valdyti ES pinigus (eur-lex.europa.eu). Tarybos balsavimo tam nereikia. Pakanka audito duomenų.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, ES popandeminis fondas, dažnai vadinamas RRF, sukuria trečią kelią. Vengrijos plane numatyti teisinės valstybės „superetapai“: vien priimtų reformų neužtenka, jei jų įgyvendinimas neįtikina (commission.europa.eu). 2026 m. rugpjūčio terminas, po kurio nepanaudoti pinigai gali būti panaikinti, Briuseliui palieka mažiau laiko patikrinti, ar reformos iš tiesų veikia (cer.eu).

Precedentas jau juda už Vengrijos ribų. Europos Parlamentas paragino Komisiją svarstyti, ar Vengrijai taikytos biudžeto apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos ir Slovakijai dėl jos teisinės valstybės problemų (zpravy.aktualne.cz).

Ko dar reikia Komisijai

Ataskaita — įrodymas, ne sprendimo jungiklis. Ji pati nei įšaldo, nei atlaisvina pinigų. Prieš keičiant bet kokį mokėjimo sprendimą, Komisija turi susieti jos išvadas su konkrečiais teisiniais kriterijais. Sisteminis vertinimas svarbus, bet dar svarbesni būtų audituojami skaičiai: vieno pasiūlymo konkursų dalis, palyginamosios permokų analizės, rangovų koncentracija.

Yra ir fiskalinis matmuo. ANP ir „Reuters“ pranešimu, Vengrijos biudžeto deficitas gali likti didesnis nei 7 % net ir gavus milijardines ES lėšas. Tai reiškia, kad tolesni apribojimai didina spaudimą Vengrijos viešiesiems finansams, bet kartu saugo ES biudžeto vientisumą (nieuws.nl).

Gilesnė įtampa — institucinė. Vengrija Skaidrumo instituciją sukūrė tam, kad įtikintų ES partnerius, jog sistema geba pati save prižiūrėti. Dabar ši institucija pateikė vieną aiškiausių vidaus argumentų, kad sistema galbūt to padaryti negali. Ar Komisija šią išvadą pavers sprendimų pagrindu, ar pridės prie jau metų metais kaupiamų abejonių, parodys, kiek ES taisyklės pajėgios virsti realiais sprendimais.