ES liepia Bulgarijai taisyti biudžetą

Europos Komisija nusprendė rekomenduoti Bulgarijai perviršinio deficito procedūrą iškart po euro įvedimo, todėl pirmųjų metų euro zonoje biudžetas virsta korekcijų grafiku. Deficitas, t. y. metinis skirtumas tarp valstybės išlaidų ir pajamų, nuo 3,0 % BVP 2024 m. padidėjo iki 3,5 % 2025 m., o Komisija savo 2026 m. Europos semestro pavasario pakete prognozuoja 4,1 % deficitą 2026 m. ir 4,3 % 2027 m. Bulgarija prie euro zonos prisijungė 2026 m. sausio 1 d., nurodo Eurostatas, o „Fakti“ iš Liuksemburgo pranešė, kad Komisija vis tiek ketinanti procedūrą tęsti.

Skola, t. y. ankstesnio skolinimosi sukauptas likutis, Sofijai dar palieka manevro erdvės. Valstybės skola didėja, bet tebėra gerokai mažesnė nei ES skolos orientyras; spaudimas kyla iš metinio deficito. Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis taip pat susiaurino gynybos išlaidų argumentą: 2025 m. karinės išlaidos gali būti vertinamos pagal nukrypti leidžiančią išlygą, kuri sušvelnina vertinimą dėl papildomų gynybos asignavimų, tačiau 2026 m. ribos viršijimo gynybos išlaidos jau nepaaiškina visa apimtimi, pranešė BTA.

Biudžeto aritmetika persikelia į Sofiją

Dabar pagrindinis skaičius — grynosios išlaidos. Tai valstybės finansuojamos išlaidos, iš jų atėmus, be kita ko, ES lėšas ir kai kurias laikinas sąnaudas; Reglamente 2024/1263 jos nustatytos kaip pagrindinis išlaidų rodiklis. Ministras pirmininkas Galabas Donevas parlamente sakė, kad Komisija minėjusi 0,5 % BVP grynųjų išlaidų mažinimą, ir nurodė, jog apie 76 % išlaidų tenka atlyginimams, socialinėms išmokoms ir pensijoms, o apie 24 % — investicijoms, pranešė BTA.

Būtent šis pasiskirstymas ir yra politinis ginčas. Kai 76 % išlaidų susieta su darbo užmokesčiu ir socialinėmis išmokomis, vien administracinių sutaupymų korekcijai neužtenka. Sofijai teks rinktis tarp lėtesnio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo, pensijų indeksavimo, t. y. formulės, pagal kurią ilgainiui didinamos išmokos, griežtesnio mokesčių surinkimo, viešųjų pirkimų mažinimo, investicijų atidėjimo, naujo skolinimosi arba šių priemonių derinio. Kiekvienas kelias sąskaitą perkelia kitai grupei: valstybės tarnautojams, pensininkams, tiekėjams, statybų įmonėms, mokesčių mokėtojams arba būsimiems biudžetams.

Mokesčių surinkimas — švaresnis kelias

Donevo pageidaujamas kelias — surinkti daugiau pajamų nedidinant pagrindinių mokesčių tarifų. Jis žadėjo priemones prieš šešėlinę ekonomiką, kai verslo veikla laikoma neapskaityta, ir geresnį mokesčių administravimą, kartu teigdamas, kad pagrindiniai mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, iš darbo užmokesčio mokami mokesčiai išmokoms finansuoti, nedidės. Jo sąraše taip pat administraciniai sujungimai, paslaugų perkėlimas į internetą, išlaidų limitai ir darbo užmokesčio kontrolės priemonės, kurių didžioji dalis poveikio numatoma 2027–2028 m., pranešė „Investor.bg“.

Toks kelias naudingas mokesčius tvarkingai mokančioms įmonėms, nes konkurentai, atsiskaitantys grynaisiais ir neapskaitantys pajamų, praranda dalį kainos pranašumo. Administraciniai sutaupymai paliečia kitą grupę. Viešojo sektoriaus darbuotojai gali susidurti su etatų mažinimu arba įstaigų pertvarka. Gyventojai gali sumokėti netiesiogiai, jeigu sujungtos paslaugos taptų lėtesnės ar sunkiau pasiekiamos.

Kroatijos pavyzdys rodo, kodėl skaitmeninė mokesčių kontrolė vyriausybėms patraukli. Jos fiskalizavimo sistema, skaitmeniniu būdu registruojanti sąskaitas faktūras ir kvitus, apdorojo daugiau kaip 56 mln. elektroninių sąskaitų daugiau nei 325 000 įmonių, įskaitant 96 000 smulkiųjų mokesčių mokėtojų, naudojančių nemokamą programėlę, pranešė „Poslovni“. Tai leidžia manyti, kad Bulgarija gali ištraukti paslėptą veiklą į apskaitą nedidindama mokesčių tarifų. Rizika slypi sprendimo konstrukcijoje: jeigu didžiausia dokumentų našta tektų smulkioms įmonėms, politinė kaina greitai išaugtų.

Skolinimosi rinkos stebi

Rumunija rodo, kokia kietesnė gali būti delsimo pusė. „Termene“ pranešė apie 7,9 % deficitą 2025 m. ir 59,3 % BVP siekiančią valstybės skolą — tokį derinį, kuris gali didinti skolinimosi kainą, t. y. palūkanas, kurių investuotojai reikalauja skolindami valstybei. Malta rodo kitą trajektoriją: procedūra buvo nutraukta deficitui tvariai nukritus žemiau ribos, pranešė „Bluewin“.

Bulgarija turi daugiau erdvės nei Rumunija, nes jos skola mažesnė, tačiau biudžeto struktūra korekciją daro koncentruotą. Kitas biudžetas turės parodyti, kiek deficito mažinimo ateis iš mokesčių surinkimo, darbo užmokesčio, pensijų formulių, viešųjų pirkimų, investicijų grafiko ar skolinimosi. Perviršinio deficito procedūra aritmetiką padaro viešą; Sofija dar renkasi, kieno pajamos, paslaugos ar pelno maržos ją absorbuos.