Bulgarija atmeta Rusijos grėsmės įspėjimą

Septyni Rytų ir Šiaurės Europos lyderiai birželio 25 d. pasirašė Gdansko deklaraciją, kurioje Rusija įvardyta kaip rimčiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė jų saugumui. Bulgarija pasirašyti atsisakė (PISM). Šis sprendimas svarbus todėl, kad Bulgarija — ir ES, ir NATO narė Juodosios jūros regione, netoli Rusijos karo Ukrainoje. Ji neužblokavo nei karinio plano, nei ES sankcijų. Tačiau likus kelioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje buvo pažeistas vieningo rytinio flango vaizdas ir iškeltas platesnei Europai svarbus klausimas: kur baigiasi politinis signalas ir prasideda formalus sprendimų priėmimas?

Grupė, kuri negali priversti

Gdansko formatas — ne kolektyviai veikianti NATO. Tai pačių valstybių suburta grupė, siekianti tiek Briuselį, tiek Aljansą stumti griežtesnės laikysenos Rusijos atžvilgiu link. Deklaraciją pasirašė Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija ir Rumunija, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen ir ES gynybos komisaras Andrius Kubilius (PISM, Euronews).

Lenkijos tarptautinių reikalų institutas šią platformą aiškiai skiria nuo senesnio Bukarešto devyneto — platesnės rytinių NATO narių grupės, į kurią įeina ir valstybių, Rusijos atžvilgiu užimančių dviprasmiškesnes pozicijas, tarp jų Bulgarija. Gdansko grupė atsirado būtent todėl, kad B9 formate nebepavyko išlaikyti vieningo grėsmės vertinimo.

Europa veikia keliais sluoksniais. NATO sprendimams reikia visų sąjungininkių sutarimo. ES sankcijoms būtinas vienbalsiškumas Taryboje, kur kiekviena valstybė narė turi veto teisę. Tačiau prieš formalias institucijas dažnai pirmiausia susiformuoja mažesnės koalicijos, apibrėžiančios grėsmę ir nustatančios politinę darbotvarkę (NATO, Council of the EU). Gdanskas priklauso šiam trečiajam, neformaliajam sluoksniui. Jo galia — politinis spaudimas, ne teisinė prievarta.

Atsisakymas silpnina signalą, ne vadovavimo grandinę

Bulgarijos laikysena nepanaikino nei sutartinių įsipareigojimų, nei ES priemonių. NATO kolektyvinės gynybos garantija pagal 5-ąjį straipsnį lieka galioti. Vokietija ir Nyderlandai tuo pat metu atskirai prisiėmė naują vadovavimo vaidmenį Estijos ir Latvijos atžvilgiu prieš Ankaros viršūnių susitikimą, parodydami, kad vykdomi kariniai susitarimai juda pirmyn nepriklausomai nuo regioninės deklaracijos parašų sąrašo (DW).

Kaina — politinė. Baltijos sostinėms Rusijos įvardijimas nėra retorinis pratimas. Estijos užsienio reikalų ministras yra perspėjęs dėl bet kokio susitarimo, kuris labiausiai pažeidžiamas valstybes paliktų Maskvos sąlygoms (ERR). Kai Juodosios jūros sąjungininkė atsisako įvardyti tą pačią grėsmę, priešininkai tai gali skaityti kaip ženklą, kad politinė valia flange nevienoda, net jei NATO lyderiai pripažįsta nuogąstavimus, jog Rusijos puolimo atveju nebūtinai galėtų kliautis JAV parama (The Guardian).

Rumunijos žiniasklaida Bulgarijos poziciją aiškino per prezidento Rumeno Radevo argumentą apie nacionalinį interesą, o ne kaip pasitikėjimo krizę (Digi24). Tai svarbus niuansas: Bukareštas Sofijos nelaiko priešiška, bet mato ją kaip nepatikimą grėsmės įvardijimo klausimu.

Budapeštas randa priedangą Sofijoje

Vengrijos provyriausybinė žiniasklaida greitai įtraukė Bulgarijos atsisakymą į vidaus politinį pasakojimą. „Mandiner“ tai pateikė kaip įrodymą, kad Viktorui Orbanui pakeitus poziciją, į išsišokėlės vaidmenį stojo kita šalis, o veto esą nėra vengriška specialybė (Mandiner). „Portfolio“ pranešė, kad Budapeštas netikėtai leido judėti pirmyn dėl naujo Ukrainos stojimo į ES derybų klasterio atidarymo, o Bulgarija atskirai paprašė išbraukti formuluotę, raginančią atverti kitus skyrius (Portfolio). Budapeštui Bulgarija naudinga būtent todėl, kad leidžia Vengrijai atrodyti santykinai konstruktyviai.

Formalus išbandymas dar laukia

Tikrasis klausimas — ar Bulgarija savo Gdansko poziciją perkels į sales, kuriose būtinas konsensusas. Sąjungininkės dar derino bendrą formuluotę dėl Rusijos Ankaros viršūnių susitikimo deklaracijoje, kuriai turi pritarti visos NATO narės (European Pravda). Jei Sofija blokuotų šią formuluotę, tai taptų konsensuso problema. Jei per kitą sankcijų paketą ji blokuotų tekstą ES Taryboje, tai jau būtų veto.

Kol kas Bulgarijos atsisakymas lieka erdvėje tarp nesutarimo ir blokavimo. Koalicija gali greičiau sutarti dėl grėsmės įvardijimo, nei įrodyti, kad kiekviena pažeidžiamiausia valstybė tą pačią kalbą perkels į privalomus sprendimus.