Bulgarijos ginklai Ukrainai pasiekė €156 mln.

Bulgarijos ekonomikos ministerijos duomenimis, 2024 m. ginklų ir šaudmenų pardavimas Kyjivui išaugo dvylika kartų ir siekė 156,4 mln. €. Nepaisant politinių nesutarimų Sofijoje, Bulgarijos gynybos pramonė lieka svarbi sovietinio standarto šaudmenų tiekėja. Šis šuolis kartu parodo ir skaidrumo spragą: nacionalinės licencijavimo institucijos veikia menkai matomos Europos Komisijai ir be centralizuotos ES stebėsenos.

• Bulgarijos ginklų eksportas Ukrainai 2024 m. išaugo dvylika kartų, iki 156,4 mln. €
• Sofija lieka vienas svarbiausių sovietinio standarto šaudmenų šaltinių, kurių Vakarų gamintojai sunkiai pagamina pakankamais kiekiais
• Privatūs kontraktai ir tarpininkai leidžia tiekimui judėti nepaisant Bulgarijos vyriausybės politinio atsargumo
• Dabartinė ES stebėsena neturi realaus laiko sistemos nacionalinėms ginklų eksporto licencijoms ir pristatymams sekti
• Ataskaitų spraga slepia visą per privačius kanalus judančios Europos karinės paramos mastą

Teigiama, kad Bulgarija 2024 m. dvylika kartų padidino ginklų ir šaudmenų eksportą Ukrainai. Pasak šalies Ekonomikos ministerijos, kurią citavo Bulgarijos agentūra BGNES, eksportas pasiekė 156,4 mln. €. Už Bulgarijos ribų šis skaičius liko beveik nepastebėtas. Pats kontrastas tarp dvylikakart augusio eksporto ir menko viešo dėmesio rodo struktūrinę problemą: Europos karo ekonomikos tiekimo grandinės eina per nacionalines licencijavimo įstaigas ir privačius kontraktus, o ne per viešai matomą bendrą sistemą.

Dviprasmiška politika, veikiančios gamyklos

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Bulgarijos politika Ukrainos klausimu dažnai atrodė neryžtinga. Koalicijos skilinėjo dėl santykio su Rusija, o oficiali Sofijos laikysena neprilygo Lenkijos ar Baltijos šalių retorikai. Tačiau praktinis vaizdas kitoks. „Reuters“ 2023 m. pradžioje pranešė, kad Bulgarija tyliai tapo svarbia sovietinio kalibro šaudmenų ir dyzelino tiekėja. „Politico“ tyrimas ankstyvą Bulgarijos indėlį vertino maždaug trečdaliu Ukrainos šaudmenų poreikio ir iki 40 % dyzelino. „Euractiv“ ir Investigace.cz fiksavo tą patį modelį: privatūs gamintojai, tarpininkai ir politiškai patogiai neafišuojami kanalai darė tai, ko nepadarė viršūnių susitikimų kalbos.

Jeigu 2024 m. skaičius pasitvirtins, šie kanalai ne užsidarė, o išsiplėtė. Valstybė, ES susitikimuose siunčianti atsargumo signalus, tuo pat metu gali būti vieta, nuo kurios priklauso Ukrainos tiekimo grandinė. Politinės kalbos ir realiai iš gamyklų iškeliaujanti produkcija čia eina skirtingais bėgiais.

Ką Briuselis mato ir ko nemato

Ginklų eksportas Europoje pirmiausia nacionalinis sprendimas. ES bendroji pozicija dėl ginklų eksporto nustato kriterijus, pagal kuriuos vyriausybės turėtų patvirtinti arba atmesti ginklų pardavimą. Tačiau licenciją išduoda kiekvienos valstybės narės institucija. Bulgarijos atveju dokumentą pasirašo Ekonomikos ministerija, ne Europos Komisija.

ES priemonės veikia kitame lygmenyje. Europos taikos priemonė — ne ES biudžete esantis fondas, kompensuojantis vyriausybėms už Ukrainai perduotą karinę įrangą — paskirsto pinigus, bet neseka kiekvienos siuntos. ES Šaudmenų gamybos rėmimo aktas subsidijuoja gamybos pajėgumus. Nė viena iš šių priemonių nesukuria gyvos sistemos, rodančios, kas realiai kerta sienas.

Valstybės duomenis teikia Tarybos metinei ginklų eksporto ataskaitų sistemai, bet tai daroma po fakto. Ataskaitose matyti išduotos ir atmestos licencijos, o ne realaus laiko pristatymai. Nėra ES duomenų bazės, kuri parodytų, ar 156,4 mln. € reiškia patvirtintas licencijas, išgabentas prekes, muitinę vertę, ar sumą, kuri galėjo būti kompensuota per Europos taikos priemonę.

Kodėl kalibras svarbiau už bendrą išlaidų sumą

Lyginant su bendra ES parama Ukrainai, Bulgarijos nurodomas skaičius atrodo nedidelis. Vien 5 mlrd. € Ukrainos pagalbos fondas Europos taikos priemonėje jį gerokai viršija. Tačiau šaudmenys pirmiausia suderinamumo, o ne vien pinigų klausimas. Ukraina tebenaudoja sovietinio standarto kalibrus, kurių daugelis Vakarų gamyklų nėra pasirengusios masiškai gaminti. Rytų Europos gamintojai, paveldėję tokią pramoninę bazę, gali tiekti šaudmenis, tinkamus naudoti iš karto. Bulgarija atitinka tiekėjo, kurio reikia šioms pirkimų grandinėms, profilį, nors šis tyrimas nerado įrodymų, siejančių 2024 m. sumą su konkrečiu koordinuotu pirkimu.

Komerciniu būdu parduotas artilerijos sviedinys kariškai gali būti toks pat naudingas kaip ir perduotas kaip parama. Skirtumas tas, kad jis nepatenka į viešą Europos paramos apskaitą.

Pirminis ministerijos dokumentas nepaskelbtas. Be jo 156,4 mln. € sumos neįmanoma išskaidyti pagal produktų rūšį, kalibrą, pristatymo datą ar galutinio naudotojo kelią. Neaišku ir tai, ar eksportas keliavo tiesiai į Ukrainą, per tarpininkus, ar dalis jo buvo kompensuota per ES priemones.

Bulgarijos atvejis atveria platesnę Europos spragą. Nuo 2022 m. valstybės narės sukūrė naujų finansavimo instrumentų, pramonės subsidijų ir pirkimų koalicijų. Tačiau jos nesukūrė skaidrios sistemos, leidžiančios piliečiams matyti, kas ką tiekė, kokiu teisiniu kanalu ir kieno politine atsakomybe. Šaudmenys frontą pasiekia. Įrašai apie tai, kas juos išsiuntė, lieka išbarstyti po 27 nacionalines bylas.