Bulgarija grasina vetuoti ES sankcijas

Bulgarija blokuos kitą ES sankcijų Rusijai paketą, jei iš jo nebus išbrauktas patriarchas Kirilas, šią savaitę Briuselyje pareiškė šalies premjeras Rumenas Radevas (BTA, „Reuters“ per „MarketScreener“). Šis grasinimas dar kartą parodo, kaip ES užsienio politikos mechanizmas leidžia vienai vyriausybei pristabdyti visų 27 valstybių narių bendrą atsaką.

Sankcijoms Rusijai ES reikia vienbalsio pritarimo pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką — sutartinę sistemą, reglamentuojančią bloko diplomatinius ir saugumo sprendimus. Kad naujas paketas įsigaliotų, turi pritarti visos sostinės (ES sutarties 31 straipsnis, Tarybos sankcijų priėmimo tvarka). Vienas Sofijos „ne“ turi tokį pat svorį kaip Berlyno ar Paryžiaus prieštaravimas. Vengrija ne vienus metus rodė, koks veiksmingas gali būti šis instrumentas. Dabar juo naudojasi Bulgarija.

Du motyvai, vienas svertas

Radevo prieštaravimas turi dvi kryptis. Pirmoji — ekonominė: naujos priemonės, nukreiptos į su „Lukoil“ susijusią veiklą, esą galėtų pakenkti Bulgarijos degalų tiekimui, taip pat metro atsarginių dalių ir trąšų importui (BTA). Šis argumentas turi pagrindą. Vienintelę Bulgarijos naftos perdirbimo gamyklą Burgase valdo „Lukoil“, o ji dominuoja šalies degalų rinkoje. JAV suteikta išimtis, leidžianti gamyklai veikti, baigia galioti 2026 m. spalį. Jei sankcijos susiaurintų jos veiklos galimybes, Bulgarija susidurtų su koncentruota tiekimo rizika, kuri skiriasi nuo Vengrijos ir Slovakijos priklausomybės nuo vamzdynų.

Antroji kryptis — simbolinė. Radevas rėmėsi stačiatikių tradicija ir Rusijos Bažnyčios istoriniu vaidmeniu Bulgarijos išsivadavimo pasakojime, aiškindamas, kodėl patriarchas Kirilas turėtų būti apsaugotas nuo sankcijų („Kyiv Independent“, „Euronews“). Vengrijai tyliai atsisakius ilgai tęsto pasipriešinimo dėl Kirilo, Bulgarija šiame klausime liko vienintelė kliūtis. Bulgarijos žiniasklaida Sofijos poziciją apibūdino kaip padalytą tarp „energetinės linijos“ ir „bažnytinės linijos“ („Sega“).

Būtent šis derinys veto grasinimą daro politiškai įtikinamą, o ne vien teatrališką. Vien ekonominis prieštaravimas vestų į derybas dėl išimčių. Vien religinis argumentas atrodytų kaip prorusiškas signalas. Kartu jie Radevui suteikia ir materialiai ginamą vidaus politikos argumentą, ir simbolinę žinutę Rusijai palankioms rinkėjų grupėms.

Atgrasymas rytiniame flange vėluoja

Valstybėms, esančioms arčiau fronto linijos, veto reiškia atidėtą atgrasymą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vienbalsiškumo principą pavadino „piktnaudžiavimo įrankiu“ („Verslo žinios“). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragino siekti ambicingesnio 21-ojo sankcijų paketo ir teigė, kad dabartinis pasiūlymas nepakankamas (LRT). Vilniui sankcijos — saugumo architektūros dalis prieš kaimynystėje esančią karinę grėsmę; kiekvienas delsimas silpnina bendrą spaudimą Maskvai.

Bulgarijos kartojamas modelis matomas ir platesniame regione. Rumunijos spauda šią situaciją apibūdino kaip kaimynystėje ryškėjantį „Vengrijos scenarijų“ (Digi24). Vokietijos žiniasklaida išskyrė tris persidengiančias problemas: Bulgarijos vidaus politiką, „Lukoil“ ekonomiką ir struktūrinį ES užsienio politikos trūkumą („Deutschlandfunk“, n-tv). Pastarasis ir yra esmė. Bet kuri pakankamai ryžtinga valstybė narė, turinti vidaus politikos pretenziją, gali ją paversti svertu prieš visos Sąjungos užsienio politiką.

Reforma, kuri pati savęs nepataiso

ES sutartyse numatyti apėjimo keliai, tačiau jie neišsprendžia pagrindinės problemos. Pereinamoji sąlyga leistų dalį užsienio politikos sprendimų perkelti į kvalifikuotos balsų daugumos sistemą, kurioje didesnės šalys turi daugiau svorio, o viena valstybė nebegali blokuoti sprendimo viena. Tačiau tokiai sąlygai aktyvuoti taip pat reikia vienbalsio pritarimo, todėl reforma įstrigusi taisyklėje, kurią pati siekia pakeisti (IPG Journal). „Konstruktyvus susilaikymas“ leidžia valstybei pasitraukti iš sprendimo neužblokuojant visos Sąjungos, bet tik tada, kai pati prieštaraujanti šalis pasirenka santūrumą. Bulgarija to nedaro.

Šį mėnesį ES lyderiai bandė taikyti dalinį sprendimą: sektorines sankcijas Rusijai pratęsti 12 mėnesių, o ne šešiems, taip sumažinant momentų, kai skeptiška vyriausybė įgyja derybinį svertą. Tai mažina veto progų dažnį, bet jų nepanaikina.

Sankcijų projekto tekstas, susijęs su „Lukoil“ patronuojamosiomis įmonėmis ir Burgaso operacijomis, nepaskelbtas, todėl Bulgarijos teiginių apie ekonominę žalą nepriklausomai patikrinti neįmanoma (EUAlive). Viešas Radevo pareiškimas — politinis signalas; tikrasis patikrinimas prasidės ambasadoriams derantis dėl galutinio teksto. Platesnis klausimas lieka tas pats: Vengrija parodė, kad veto modelis veikia, Bulgarija jį perima, o ES neturi mechanizmo, kuris sutrukdytų kitai vyriausybei padaryti tą patį.