Bulgarai dar laiko BGN 1.7 billion levais

Iki birželio 30 d. Bulgarijos nacionalinis bankas buvo surinkęs 29,4 mlrd. levų senaisiais banknotais ir monetomis. Tai sudaro 94,48 % levų grynųjų, buvusių apyvartoje 2025 m. pradžioje (24 Chasa, Fakti). Vietoj jų bulgarų piniginėse ir kasose dabar cirkuliuoja apie 8,8 mlrd. € vertės eurų banknotų ir monetų (Fakti).

Kurso netikėtumo čia nebuvo: kiekvienas levas keičiamas fiksuotu santykiu — 1,95583 levo už eurą, kaip nustatyta įstatymu (BNB). Be to, Bulgarija nuo 1997 m. gyveno valiutų valdybos režimu, pririšusiu levą prie Europos pinigų sistemos inkaro. Todėl euro įvedimas pirmiausia pakeitė grynuosius žmonių rankose, o ne pačių pinigų kainą.

Dvigubos apyvartos laikotarpis, kai parduotuvės priėmė abi valiutas, baigėsi 2026 m. vasario 1 d. Nuo tada euras — vienintelė teisėta mokėjimo priemonė (Vesti).

Likę 1,7 mlrd. levų rodo, kas labiausiai remiasi grynaisiais

Už Bulgarijos nacionalinio banko saugyklų dar likę maždaug 1,7 mlrd. levų (24 Chasa). Šie pinigai — stiklainiuose, šeimų vokuose, kaimo namuose, vaikų taupyklėse ir pamirštuose smulkiųjų įmonių seifuose (Novinite, Viaranews). Jų turėtojai pinigų nepraranda: Bulgarijos nacionalinis bankas senuosius levus į eurus keičia nemokamai, be termino ir be sumos ribojimo (Fakti).

Tačiau nuo liepos 1 d. paprasčiausias kelias susiaurėjo. Komerciniai bankai ir pašto skyriai privalėjo levus nemokamai keisti tik iki birželio 30 d.; nuo liepos jie gali taikyti mokesčius (Club Z, BNR News). Problema ne prastesnis kursas, o prieiga: kelionė iki Bulgarijos nacionalinio banko kasos, eilės ir dokumentai. Kaimo gyventojui, gyvenančiam toli nuo banko skyriaus, nedidelės levų santaupos susigrąžinimas gali kainuoti autobuso bilietą, pusdienį laiko ir būtinybę vežtis grynuosius per rajoną.

Todėl negrąžinti pinigai tampa užuomina, kas vis dar labiausiai priklauso nuo fizinių pinigų: vyresnio amžiaus žmonės, neformaliai dirbantieji, kaimo namų ūkiai, smulkieji prekybininkai. Bulgarijos nacionalinis bankas skelbia bendrą sumą, bet nepateikia pjūvio pagal regioną, amžių ar pajamas (24 Chasa). Valstybė žino, kiek grynųjų liko. Kol kas ji nerodo, pas ką jie liko.

Ginčas kyla ne dėl banknotų, o dėl kainų

Kroatija prie euro perėjo 2023 m. sausio 1 d., taikydama fiksuotą kursą — 1 euras už 7,53450 kunos (ES Taryba). Europos Komisija vertino perėjimą kaip sklandų, o tiesioginį valiutos pakeitimo poveikį kainoms — kaip ribotą (Europos Komisija). Vartotojai vis tiek kaltino eurą dėl apvalinimo restoranuose ir brangusių viešbučių. Analitikai stipresniais kainų veiksniais laikė energiją ir paslaugas (Večernji list).

Bulgarija susiduria su ta pačia dinamika. Išankstiniu Eurostato vertinimu, 2026 m. birželį metinė infliacija Bulgarijoje siekė 5,3 %, nors per mėnesį kainos sumažėjo 0,4 % (Euronews). Didžioji šio metinio rodiklio dalis siejama su energijos sąnaudomis, o ne kainų apvalinimu kasose.

Nuo 2025 m. rugpjūčio iki 2026 m. rugpjūčio Bulgarijoje galiojo privalomas dvigubas kainų žymėjimas: pirkėjai kiekvienoje etiketėje matė kainą levais ir eurais. Tai apsunkino galimybę prekybininkams paslėpti nepagrįstus antkainius (Vesti).

Kaimynai žiūri į tuos pačius faktus, bet mato skirtingas istorijas

Lenkijos žiniasklaida Bulgarijos perėjimą prie euro pateikia kaip perspėjimą, kad pigios atostogos Bulgarijoje gali pasukti „Kroatijos keliu“ — brangimo link (Onet). Rumunijoje ši istorija skamba kitaip: Bulgarija jau euro zonoje, o Bukareštas vis dar neatitinka stojimo kriterijų dėl infliacijos ir viešųjų finansų (Economica, ECB). Tie patys faktai kaimyninėse šalyse perskaitomi per jų pačių vidaus politiką.

Bulgarijos levas traukiasi tyliai, ir būtent tai rodo techninę perėjimo sėkmę. Likę 1,7 mlrd. levų per artimiausius mėnesius pamažu grįš per Bulgarijos nacionalinio banko kasas. Ginčas dėl to, ką euras padarė kainoms, gyvuos ilgiau nei patys senieji grynieji.