Kanada perima NATO Baltijos diviziją

Karinis aljansas veikia ne vien per dislokuotus batalionus ar brigadas. Jam reikia vadovavimo stuburo: štabų, kurie planuoja operacijas, derina sąjungininkų pajėgų veikimą ir krizės metu leidžia daugianacionaliams daliniams veikti kaip vienai struktūrai. Kanados premjeras Markas Carney paskelbė, kad Kanada taps viena iš NATO Daugianacionalinės Šiaurės divizijos (MND North) vadovaujančių valstybių — štabo, atsakingo už sausumos pajėgų planavimą Estijoje ir Latvijoje (Kanados premjero pranešimas).

Kanada prie šios struktūros prisijungia kartu su Danija ir Latvija. Tai reiškia žingsnį aukštyn: nuo vadovavimo vienai daugianacionaliai brigadai Latvijoje iki dalyvavimo divizijos lygmens štabe, kuris jungia kelias skirtingų sąjungininkų brigadas. Tačiau pagal viešai pateiktą informaciją kalbama apie planavimo ir vadovavimo vaidmenį, o ne apie naujus Kanados karius ar techniką Baltijos šalyse.

Ką iš tikrųjų daro vadovaujanti valstybė

NATO „vadovaujanti valstybė“ suteikia kariniam junginiui organizacinį branduolį: štabo personalą, planavimo pajėgumus, pratybų koordinavimą ir bendras procedūras, pagal kurias aišku, kas duoda įsakymus ir kaip jie vykdomi. Kanada tokį vaidmenį jau atlieka NATO daugianacionalėje brigadoje Latvijoje, kur kelių sąjungininkių kariai veikia Kanados vadovaujamoje struktūroje (NATO Association of Canada).

Naujas sprendimas šią atsakomybę pakelia vienu lygiu aukščiau. Carney pareiškime MND North užduotys apibrėžiamos kaip „karinių operacijų planavimas ir koordinavimas, dalijimasis informacija ir pratybos“ (Kanados premjero pranešimas).

Čia svarbus skirtumas tarp štabo ir pajėgų. NATO atskiria planuojančias struktūras nuo karių, ginkluotės ir transporto, kuriuos konkrečios valstybės turi skirti ir politiškai įgalioti naudoti krizės metu (NATO). Danijos pavyzdys rodo šį tarpą: ji kartu vadovauja MND North, bet Latvijoje taip pat dislokavo iki 170 karių pėstininkų kuopą, kuri vėliau turėtų išaugti iki maždaug 850 karių bataliono (Nordic Defence Sector). Kanados pranešime nenurodyta nei papildomų karių, nei iš anksto dislokuotos technikos, nei logistikos vienetų.

Dvi vadovavimo grandinės, viena grėsmė

Kanados vaidmuo svarbesnis dėl to, kaip NATO pertvarkė vadovavimą šiaurės rytų flange. 1-asis Vokietijos ir Nyderlandų korpusas šiemet perėmė taktinę atsakomybę už Estiją ir Latviją, abi šalis susiedamas per MND North (Ground News, Defence Network). Lietuva priklauso kitai korpuso vadavietei Ščecine, Lenkijoje. Tai reiškia kitus vadus, kitus pastiprinimo maršrutus ir kitas prielaidas, kaip krizės atveju atvyktų pagalba.

Praktiškai krizė, vienu metu apimanti visas tris Baltijos valstybes, būtų valdoma per dvi lygiagrečias vadovavimo struktūras, kurios žemiau NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje neturi vienos bendros operacinės grandies.

Lietuvos viešoji diskusija šį skirtumą jau atspindi: daugiausia dėmesio skiriama Vokietijos brigados dislokavimui, oro gynybai ir Suvalkų koridoriui — siauram sausumos ruožui tarp Lenkijos ir Lietuvos, per kurį turėtų judėti sąjungininkų pastiprinimas (Lrytas). Kanados vaidmuo stiprina šiaurinę vadovavimo grandinę, dengiančią Estiją ir Latviją. Lietuvos koridoriaus problemos jis nesprendžia.

Pirmųjų valandų testas

Šis sprendimas giliau įtvirtina Šiaurės Amerikos sąjungininkę Baltijos gynyboje tuo metu, kai Europos valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Suomijos žiniasklaidoje tai siejama su platesniu pokyčiu, kai Europa ir Kanada prisiima daugiau atsakomybės Baltijos jūros regione ir Arktyje (Yle). Tačiau tokio pokyčio ribos aiškios. Konrado Adenauerio fondo analizėje pažymima, kad JAV vis dar teikia strateginį degalų papildymą ore, oro transportą, žvalgybą ir ankstyvąjį perspėjimą — pajėgumus, kurių Europos kariuomenės greitai nepakeis (KAS).

Estijos oficialūs šaltiniai rodo, kad NATO integracija Baltijos šalyse vyksta per štabo elementus, atsakingus už sąjungininkų priėmimą, paramą ir pratybas (mil.ee). Jie nerodo, kad naujas Kanados statusas keistų kovos veiksmų taisykles, krizės valdymo įgaliojimus ar nuolat dislokuotų karių skaičių.

Pirmosiomis krizės valandomis svarbiausia, ar sąjungininkų vienetai žino, kas jiems vadovauja, kokiais keliais ir geležinkeliais judėti, kokios atsargos prieinamos ir ar politiniai sprendimai priimti iš anksto, kad kariuomenė neįstrigtų laukdama leidimų.

Kanados žingsnis sustiprina vadovavimo atsakomybę ir daro Šiaurės Amerikos įsitraukimą į Baltijos gynybą sunkiau atšaukiamą. Tačiau vadovavimo stuburui reikia realių pajėgų po juo. Vieši duomenys kol kas neparodo, ką Kanada ten padeda. Kol šio atsakymo nėra, tai pirmiausia politinis įsipareigojimas, nuo kurio vėliau bus sunku atsitraukti.