Seutos grąžinimus stabdo teisė

Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad ES teisė leidžia iš Seutos į Maroką grąžinti nelydimus nepilnamečius. Dalis Europos žiniasklaidos tai perskaitė kaip Briuselio pritarimą Ispanijos siekiui greitai vykdyti grąžinimus (Euronews, Ceuta Ahora). Toks aiškinimas per platus. Ta pati Komisijos nurodyta ES teisė numato saugiklius, dėl kurių vaiko grąžinimas be individualios bylos, geriausių interesų vertinimo ir patikrintos saugios priėmimo vietos būtų neteisėtas.

Komisija gali duoti politinį signalą, tačiau grąžinimus vykdo Ispanija, o jų teisėtumą vertina teismai kartu su vaikų apsaugos institucijomis. Ši grandinė nepasikeitė.

Ką iš tiesų nurodė Lamertas

Komisijos vidaus reikalų atstovas Markusas Lamertas žurnalistams sakė, kad Ispanija ir Marokas turėtų užtikrinti „greitą visų Seutoje neteisėtai esančių asmenų grąžinimą“. Jis rėmėsi ES Grąžinimo direktyva — 2008 m. priimtu teisės aktu, nustatančiu, kaip valstybės narės gali išsiųsti neteisėtai esančius migrantus, įskaitant nelydimus nepilnamečius (Brussels Signal).

Formuluotė skambėjo griežtai, bet teisės nepakeitė. Šios taisyklės nedraudžia grąžinti nelydimų vaikų, tačiau kiekvienam grąžinimui taikomos sąlygos, kurių vyriausybė negali apeiti.

Penki saugikliai kiekvieno vaiko byloje

Grąžinimo direktyvos 10 straipsnis (Direktyva 2008/115/EB) nustato minimalų standartą. Prieš priimdama sprendimą grąžinti nelydimą nepilnametį, valstybė narė privalo įtraukti vaikų apsaugos institucijas, nepriklausomas nuo grąžinimą vykdančios institucijos. Prieš fiziškai išsiųsdama vaiką, valstybė turi patvirtinti, kad Maroke jį priims šeimos narys, paskirtas globėjas arba tinkama priėmimo įstaiga. 5 straipsnis papildomai įpareigoja vertinti geriausius vaiko interesus, šeimos gyvenimo aplinkybes ir laikytis negrąžinimo principo, draudžiančio siųsti žmogų ten, kur jam gresia pavojus.

Pačios Komisijos Grąžinimo vadove ši seka išdėstyta praktiškai: nustatyti vaiko šeimos ryšius, išklausyti vaiką, įvertinti jo geriausius interesus ir prieš vykdymą patikrinti realią priėmimo tvarką (Commission Return Handbook). ES Teisingumo Teismas tai sustiprino TQ byloje: valstybė narė negali nukreipti nelydimo nepilnamečio į grąžinimo procedūrą pirmiausia neįsitikinusi, kad paskirties valstybėje yra tinkamas priėmimas. Šis patikrinimas turi formuoti sprendimą, o ne atsirasti kaip paskutinės minutės formalumas (ESTT, C-441/19).

Ispanija su tuo jau susidūrusi. Jos Aukščiausiasis Teismas ankstesnius nelydimų nepilnamečių grąžinimus iš Seutos pripažino neteisėtais, nes trūko individualių bylų, teisės būti išklausytiems ir konkrečių vertinimų; tokias operacijas teismas apibūdino kaip kolektyvinį išsiuntimą (Público). UNICEF Ispanija pabrėžė, kad pirmiausia būtina nustatyti tapatybę ir kad nė vienas vaikas negali būti grąžintas be individualaus vertinimo, teisinės pagalbos ir patvirtinimo, jog aplinka saugi (Europa Press).

Greitis atsiremia į bylos testą

Europos vyriausybės šiuo klausimu pasidalijusios gana nuspėjamai. Bendrame laiške, kurį pasirašė 22 vyriausybės, Italijos ir Danijos vadovaujama grupė ragino ES suteikti griežtesnes grąžinimo priemones (ANSA). Vokietijos „Tagesschau“ tiesiai nurodė, kad nepilnamečių negalima grąžinti „be nieko daugiau“, nes jiems taikomos specialios apsaugos taisyklės (Tagesschau). Prancūzijos teisininkai per „France 24“ akcentavo tą patį: vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju, jokių grupinių grąžinimų ir įrodymas, kad vaiką iš tiesų kažkas priims (France 24). Net birželį Europos Parlamento patvirtintas naujas grąžinimų reglamentas išsaugo šias vaikams taikomas apsaugas.

Komisija suteikė Ispanijai politinę atramą, bet ne teisinį aplinkkelį. Kiekvienam Seutoje esančiam vaikui vis dar reikia individualios bylos: tapatybės nustatymo, apsaugos patikros, išklausymo, prokuratūros įtraukimo, šeimos paieškos Maroke ir patikrinto įrodymo, kad vaiką priims saugus asmuo ar įstaiga. Ispanijos teismai jau yra pasakę, kad šių žingsnių praleidimas prilygsta kolektyviniam išsiuntimui. Briuselis atsakė į politinį klausimą. Teisinis klausimas dabar priklauso Ispanijos prokurorams, vaikų apsaugos institucijoms ir teisėjams: ar bylas galima parengti po vieną vaiką greičiau, nei reikalauja politinis spaudimas.