Kinija mokė Rusijos karius dronų karo

2025 m. liepą Kinija ir Rusija pasirašė slaptą dvišalį susitarimą, draudusį bet kokį viešą jo turinio atskleidimą. Pagal jį Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija 2025 m. lapkritį–gruodį savo kariniuose objektuose apmokė apie 200 Rusijos karių dronų karo, elektroninės kovos ir šarvuotosios pėstininkijos taktikos. Dalis jų vėliau grįžo kariauti Ukrainoje. Trys Europos žvalgybos tarnybos šią programą sekė kelis mėnesius, kol informacija paviešinta gegužės 19 d. — tą pačią dieną, kai Vladimiras Putinas atvyko į Pekiną (Kyiv Independent, n-tv).

Šis atskleidimas keičia Kinijos vaidmens vertinimą. Ji nebėra vien ekonominė Rusijos karo rėmėja. Jei žvalgybos duomenys tikslūs, Pekinas tiesiogiai prisidėjo prie Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo. ES turėjo pakankamai žvalgybinių pajėgumų operacijai išaiškinti, bet neturi politinio mechanizmo, leidžiančio už tai greitai nubausti Kiniją.

Ką programa iš tikrųjų sukūrė

Tarp dalyvių buvo įvairaus rango kariniai instruktoriai — nuo jaunesniųjų seržantų iki pulkininkų leitenantų, daugelis atrinkti būtent dėl jų mokymo funkcijų. Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos objektuose Šidziadžuange, Džengdžou, Jibine ir Nankine jie mokėsi koordinuoti dronų ir artilerijos veiksmus, vykdyti antidroninę elektroninę kovą ir valdyti FPV dronus kinų simuliatoriuose. Viena žvalgybos tarnyba nurodė, kad mokymus baigę kariai vėliau vykdė dronų operacijas okupuotame Kryme ir Zaporižios srityje; „Reuters“ šio teiginio nepriklausomai patvirtinti negalėjo.

Programa buvo sukurta plėtrai. Kiekvienas grįžęs instruktorius gali perduoti Kinijoje įgytą dronų taktiką šimtams žemesnio lygmens operatorių. Tai technologijų perdavimas per žmones: Rusija gauna prieigą ne tik prie įrangos ar komponentų, bet ir prie šalies, kuri dominuoja pasaulinėje dronų gamyboje, praktinių žinių.

Vienbalsiškumo spąstai

ES pastaraisiais mėnesiais didino spaudimą Kinijos įmonėms, tiekiančioms Rusijos karo mašinai reikalingas prekes. 20-asis sankcijų paketas, priimtas 2026 m. balandį, į sąrašus įtraukė apie 27 Kinijos ir Honkongo subjektus. Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen Kiniją yra pavadinusi „de facto“ Rusijos karo ekonomikos įgalintoja.

Tačiau sankcijos priedangos bendrovėms — vienas dalykas, o Kinijos kaip valstybės lygmens karinio veikėjo įvardijimas — visai kitas. Teoriškai ES sankcijų režimai pakankamai platūs, kad būtų galima taikyti priemones veikėjams, kenkiantiems Ukrainos teritoriniam vientisumui. Tikroji kliūtis politinė: bet koks ES užsienio politikos sprendimas, nukreiptas prieš Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos padalinius ar kinų karinius pareigūnus, reikalautų visų 27 valstybių narių vienbalsiškumo. Vadinasi, užtenka vienos šalies veto. Vengrija nuosekliai silpnino arba blokavo bendrus su Kinija susijusius ES veiksmus, todėl perėjimas nuo įmonių sankcijų prie valstybės lygmens karinių sankcijų praktiškai sunkiai įmanomas.

Trys sostinės, trys nukreipti dėmesiai

Vokietijos padėtis šį suvaržymą rodo aiškiausiai. Kancleris Friedrichas Merzas gegužės 19 d. pareiškė viliąsis, kad Si Dzinpingas spaustų Putiną užbaigti karą. Tą pačią dieną „Reuters“ parodė, kad Kinija apmokė Rusijos karius. Vokietijos automobilių gamintojai tuo pat metu sparčiai praranda Kinijos rinkos dalį. Berlynas negali lengvai eskaluoti santykių su partneriu, kurio rinkoje jau silpsta.

Italijos atvejis kitoks. Likus trims dienoms iki „Reuters“ publikacijos, pramonės ministras Adolfas Ursas pareiškė, kad Kinijos automobilių gamintojai „laukiami“ perimant uždaromas „Stellantis“ gamyklas, o vyriausybė tyliai griežtino kinų investicijų patikras su gynyba susijusiuose sektoriuose. Nė vienas Italijos pareigūnas viešai nesusiejo karinių mokymų atskleidimo su tuo pačiu metu vykstančiu pramoniniu viliojimu.

Lenkija savo nerimą nukreipė kitur. Varšuva tą savaitę aiškino atšauktą JAV karių rotaciją, pabrėždama, kad sprendimas „susijęs su Vokietija, ne Lenkija“. Šalis, kuriai sustiprėję Rusijos dronų pajėgumai kelia vieną tiesioginių grėsmių, apie Kinijos vaidmenį kalbėjo mažai.

Visais trimis atvejais matyti ta pati struktūra: valstybės narės įstrigusios vidaus krizėse, pramoniniuose interesuose ir dvišalėse priklausomybėse, todėl bendras spaudimas Pekinui nesusiformuoja.

Kas dar lieka nematoma

2025 m. liepos susitarimas buvo abipusis. Kartu su Rusijos kariais, apmokytais Kinijoje, „šimtai“ Kinijos karių mokėsi Rusijoje, perimdami mūšiuose patikrintą dronų taktiką iš intensyviausio šiuolaikinio dronų karo. Jei Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija šias pamokas pritaikys savo operaciniame planavime, mainai taps ne tik Europos saugumo, bet ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regiono problema. Europos lyderiai šiuos du teatrus dažnai vertina kaip atskirus. Pekinas, sprendžiant iš veiksmų, taip nemano.

Trys žvalgybos tarnybos šią informaciją laikė kelis mėnesius ir ją paviešino būtent Putinui atvykus į Si Dzinpingo sostinę. Nutekinimo laikas buvo pasirinktas sąmoningai. Institucinės reakcijos, kurią jis turėjo išprovokuoti, kol kas nematyti.