Komisija siūlo riboti veto stojimo derybose

Spalio 6 d. Europos Komisija pasiūlė, kad ES valstybių vyriausybės dėl tarpinių stojimo derybų etapų spręstų balsų dauguma, o ne vienbalsiai (Komisijos klausimai ir atsakymai, BTA). Nė viena valstybė nebegalėtų viena sustabdyti kandidatės derybų, tačiau kiekviena išlaikytų veto teisę dėl galutinio priėmimo į ES. Pakeitimui turėtų pritarti vyriausybės, kurios atsisakytų šios galios. Jis taip pat neišspręstų ginčo, kilusio Vengrijai stabdant Ukrainos stojimo procesą.

Kur veto galios neliktų, o kur išliktų

Norint įstoti į ES, reikia pereiti ilgą procedūrų seką. Stojimo derybos suskirstytos į teminius blokus. Atverdama bloką, ES pripažįsta, kad šalis kandidatė gali pradėti derinti tos srities teisę su ES taisyklėmis. Iki šiol kiekvieną bloką atveriant ir laikinai užveriant reikėjo vienbalsio valstybių vyriausybių pritarimo, tad bet kuri jų galėjo pasakyti „ne“ (ES Tarybos paaiškinimas).

Komisija siūlo dėl šių tarpinių etapų spręsti kvalifikuota balsų dauguma: tam reikėtų bent 15 iš 27 vyriausybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų (ES sutarties 16 straipsnis). Viena valstybė nebegalėtų sprendimo užblokuoti. Paskutinis etapas nesikeistų: pagal ES sutarties 49 straipsnį vyriausybės turėtų spręsti vienbalsiai, pritarti turėtų Europos Parlamentas, o sutartį ratifikuoti – kiekviena valstybė narė (ES sutarties 49 straipsnis).

Pakeitimai dar negalioja. Už plėtrą atsakinga Komisijos narė Marta Kos pateikė rekomendaciją, kurios vyriausybės dar nepriėmė. Komisijos dokumente taip pat ne iki galo aišku, kokių teisinių veiksmų reikėtų keičiant kiekvienos kandidatės derybų pagrindus – taisykles, dėl kurių vyriausybės susitarė prasidėjus deryboms (visas komunikatas).

Vengrijos veto ir ginčas dėl mokyklų

Vengrijos veiksmai parodo, į ką nukreiptas siūlomas pakeitimas. „European Pravda“ skelbia, kad liepos 17 d., rugsėjo 8 d. ir rugsėjo 29 d. Budapeštas tris kartus atsisakė pritarti Komisijos vertinimui, ar Ukraina pasirengusi pradėti derybas dėl dviejų blokų. Šis vertinimas atliekamas prieš juos atveriant („European Pravda“).

Vengrijos priekaištas turi pagrindą. 2017 m. Europos Tarybos Venecijos komisija, konstitucinės teisės ekspertų grupė, sukritikavo Ukrainos švietimo įstatymą dėl ribojamų galimybių mokytis vidurinėse klasėse tautinių mažumų kalbomis (Venecijos komisija). Ši išvada rodo, kad susirūpinimas rimtas ir seniai keliamas, tačiau nevertina dabar Kyjive svarstomo įstatymo projekto.

Vengrija galbūt švelnina poziciją. Vengrijos naujienų portalas „Index“, remdamasis „Financial Times“ pranešimu, rašo, kad ministras pirmininkas Pėteris Madjaras nurodė diplomatams leisti procedūrai judėti pirmyn. Pasak „Index“, platesnė parama priklausys nuo Ukrainos balsavimo dėl tautinių mažumų mokyklų įstatymo projekto, dėl kurio tikimasi balsuoti spalio 12 d. („Index“).

Jei būtų balsuojama kvalifikuota balsų dauguma, Vengrija nebegalėtų viena sustabdyti šio tarpinio etapo. Tačiau ginčas dėl mokyklų išliktų, o Budapeštas vis dar galėtų vetuoti galutinį Ukrainos priėmimą į ES. Balsavimo taisyklės nepadėtų ir visais kitais atvejais. Pavyzdžiui, kitas Šiaurės Makedonijos žingsnis priklauso nuo konstitucijos pataisos, kuria bulgarai būtų įvardyti tautine mažuma. Ši sąlyga numatyta 2022 m. ES Tarybos kompromisiniame susitarime, o ją įvykdyti gali tik Skopjės parlamentas (ES Tarybos išvados).

Kas turi pritarti

Siūlymuose stojimo derybas numatoma palengvinti, o priežiūrą po įstojimo sugriežtinti. Jei per pirmuosius 15 narystės metų būtų nustatyta, kad nauja narė šiurkščiai pažeidžia ES vertybes, jai galėtų būti taikomos sankcijos, iki teisės balsuoti ES Taryboje netekimo (visas komunikatas). Nustačius pažeidimą, sankcijos įsigaliotų automatiškai, nebent kvalifikuota balsų dauguma jas atmestų.

Dabar galiojanti procedūra veikia priešingai. Pagal 7 straipsnį – ES priemonę, skirtą reaguoti į demokratijos eroziją – vyriausybės turi susitarti dar prieš imdamosi veiksmų. 2025 m. Europos Parlamentas pažymėjo, kad dėl Vengrijos 7 straipsnio procedūros nuo 2018 m. surengti devyni posėdžiai, tačiau oficiali išvada apie riziką taip ir nepriimta (Europos Parlamentas). Kos teigė, kad 15 metų riba neleis naujoms narėms visam laikui įstrigti antrarūšių narių padėtyje („The Guardian“).

Balsavimo taisyklių pakeitimas priklausys nuo to, ar vyriausybės sutiks atsisakyti jau naudoto sverto. Jų pradinės pozicijos skiriasi. Nyderlandų vyriausybė remia griežtesnes garantijas, tačiau užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas rugsėjo 29 d. Senatui sakė, kad Haga nori išlaikyti vienbalsiškumo reikalavimą priimant svarbius sprendimus dėl stojimo (Nyderlandų Senatas). Jis nepatikslino, ar blokų atvėrimas laikomas svarbiu sprendimu. Kol vyriausybės nepatvirtins pakeitimo, o Kyjivas neatsakys į priekaištus dėl mokyklų, šią vasarą panaudotas Budapešto veto tebegalios.