Constanta sprogimas atvėrė NATO jūrinę spragą

Ukrainos jūrinis dronas, gabenęs apie 300 kg sprogmenų, praradęs valdymą dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių ir nukrypęs nuo kurso, birželio 5 d. sprogo Konstancoje, didžiausiame Rumunijos Juodosios jūros uoste (Deutschlandfunk, Straits Times). Tuo pat metu orientaciją prarado keli Ukrainos dronai; dauguma jų susinaikino jūroje, tačiau vienas pasiekė NATO sąjungininkės pakrantę (Agerpres). Evakuota daugiau kaip tūkstantis žmonių. Žuvusiųjų nebuvo. Tačiau pats incidentas atvėrė problemą, kurią Aljansas ilgai laikė antrine: kovos su dronais pajėgumai daugiausia nukreipti į orą, o šis smūgis atėjo nuo vandens.

Keturių valandų tarpas

Rumunijos institucijos droną pastebėjo apie 6 val. ryto. Ukraina Rumuniją informavo apie 10 val., likus maždaug 10–15 minučių iki sprogimo (RRI). Kyjivas teigia, kad valdymas prarastas dėl Rusijos trikdymo, todėl nebuvo žinoma, kur dronai juda (Agerpres).

Šis tarpas svarbus todėl, kad ryšio kanalas jau egzistuoja. Po 2022 m. Prževođuwo incidente, kai Ukrainos raketa Lenkijoje pražudė du žmones, NATO sukūrė karštąją liniją tarp Ukrainos oro pajėgų vadavietės ir NATO oro operacijų centro Vokietijoje, turinčio tiesioginį ryšį su Rumunijos operacijų struktūromis. Oficialūs šaltiniai kol kas nepaaiškino, ar šis kanalas buvo aktyvuotas 6 val. ryto. Jeigu taip, keturių valandų tyla reikštų koordinavimo spragą pačiame Aljanse. Jeigu ne, lieka klausimas, kodėl jis nebuvo panaudotas.

Ukrainos joks privalomas susitarimas neįpareigoja iš anksto informuoti Rumunijos apie jūrinių dronų paleidimą. Artimiausias teisinis instrumentas, 2014 m. dvišalis susitarimas dėl karinės veiklos pasienyje, taikomas sausumos sienoms. Ukraina jį ratifikavo tik praėjusį mėnesį (rada.gov.ua). Rumunija dabar oficialiai paprašė naujų pranešimo protokolų. Juodosios jūros jūrinių dronų operacijoms tai būtų pirmos tokios taisyklės.

Sukurta dangui, akla vandenyje

Konstancos uostas jau buvo įsirengęs antidroninę sistemą. Ji radijo dažnių aptikimo priemonėmis skenuoja oro dronus. Antvandeninių aparatų ši sistema nemato (Romania Insider).

Ta pati akloji zona matyti ir platesnėje NATO laikysenoje. 2025 m. rugsėjį pradėta sustiprinta rytinio flango stebėjimo operacija „Eastern Sentry“ remiasi naikintuvais, sraigtasparniais ir oro gynybos sistemomis, t. y. pajėgumais, orientuotais į dangų (NATO). Baltijos šalys jau pradėjo įsigyti jūrinio stebėjimo pajėgumų. Juodojoje jūroje palyginamos sistemos nėra.

Įspėjimų NATO turėjo. 2025 m. prie Portugalijos vykusiose REPMUS pratybose Ukrainos operatoriai, naudodami jūrinius dronus „Magura V7“, nugalėjo NATO pajėgas visuose penkiuose imituotuose scenarijuose. „Jie net nematė mūsų ginklų“, – sakė vienas Ukrainos operatorius (Dagens). Likus kelioms savaitėms iki sprogimo Konstancoje, Rumunijos karinio jūrų laivyno analizėje tiesiai įspėta, kad Juodoji jūra neturi pakankamų autonominių antvandeninių aparatų aptikimo pajėgumų (Forum Securității Maritime).

Įsigijimų laikrodis

Likus penkioms dienoms iki sprogimo, „Rheinmetall“ su Rumunija pasirašė 5,7 mlrd. € vertės sutartį, apimančią „Skynex“ antidronines sistemas ir „Oerlikon“ karinio jūrų laivyno pabūklus, skirtus bepiločiams laivams perimti. Pristatymai prasidės 2028 m. (Rheinmetall, ESUT). Prancūzijos ginkluotų jūrinių dronų programa DANAE pradės veikti tik 2027 m. pabaigoje (Naval News). Bulgarija aktyvavo sraigtasparnius „Panther“ ir pakrantės radarą „Ekran-M“, tačiau buvęs gynybos ministras Dimitaras Stojanovas kalbėjo tiesiai: Bulgarija „nepasirengusi dronų karui“ (Flagman, 24 Chasa).

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kalbėjęs ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikime likus kelioms valandoms iki sprogimo, reagavo aštriausiai: „Padėtis juda eskalacijos link. Turime būti pasirengę“ (Infobae). Emanuelis Makronas pažadėjo Rumunijai „visišką paramą“, tačiau neįvardijo konkrečios ginkluotės (Euronews). ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas atsakomybę priskyrė „tiesiogiai Rusijai“, incidentą aiškindama Rusijos elektroninės kovos veiksmais, nepaisant to, kieno dronas sprogo (Independent). Berlynas atskiro pareiškimo nepaskelbė. Vengrijos vyriausybė tylėjo.

Rumunija prašo pranešimo protokolų, kurių dar nėra. Bulgarija perka radarus, kurių dar negavo. Vasario mėnesį paskelbtame ES kovos su dronais plane uostai įvardyti kaip prioritetinės vietos, bet bandomasis projektas numatytas tik 2027 m. Sistemos, galinčios ginti Konstancą, jau užsakytos. Jos dar neatvyko.