Constanta sprogimas keičia dronų tvarką

Birželio 5 d. ukrainiečių jūrinis dronas įplaukė į Konstancą — didžiausią Rumunijos Juodosios jūros uostą. Jis savaime detonavo 10:27–10:28 val.. Ukraina Rumunijos institucijas įspėjo 09:54 val., likus kiek daugiau nei pusvalandžiui, kai krizė jau buvo prasidėjusi. Keturi ukrainiečių dronai netoli Sevastopolio prarado ryšį, Kyjivo teigimu, dėl Rusijos elektroninio slopinimo, ir perėjo į automatinio susinaikinimo režimą. Vienas jų pasiekė krantinę civiliniame NATO valstybės narės uoste.

Rumunijos laikinoji užsienio reikalų ministrė Oana Toiu liepos 5 d. pareiškė, kad Bukareštas ir Kyjivas derasi dėl protokolo: Ukraina turėtų įspėti Rumuniją praradusi dronų kontrolę ir programuoti juos taip, kad jie susinaikintų dar nepasiekę Rumunijos teritorinių vandenų (HotNews). Tačiau pažadą paversti veikiančiu ir patikrinamu mechanizmu — atskiras klausimas.

Kas sprendžia dėl Rumunijos uosto

NATO vykdo oro policijos misijas rytiniame flange ir gali sekti grėsmes. Tačiau Aljansas nepriima sprendimų dėl veiksmų valstybės narės pačios uoste (NATO). Rumunija pati atsakinga už savo oro erdvę ir teritorinius vandenis. Kai lėtas ir pigus dronas juda civilinės krantinės link, sprendimą evakuoti darbuotojus ar stabdyti terminalą priima Rumunijos institucijos, o ne sąjungininkų vadavietės.

Toks sprendimas priklauso nuo įspėjimo laiko. Skaičiai rodo, kad grėsmė jau tapusi rutina. Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Rumunijos gynybos ministerija suskaičiavo daugiau kaip 100 išpuolių prie sienos, 29 neteisėtus Rusijos dronų įskridimus į Rumunijos oro erdvę ir vien 2026 m. — 15 oro erdvės pažeidimų, dėl kurių teko 26 kartus kelti karinės policijos pajėgas (Agerpres). Rumunija paprašė sąjungininkų žemo aukščio radarų ir dronų perėmėjų, skirtų mažiems, lėtiems objektams, kuriems tradicinė oro gynyba nebuvo pritaikyta (Straits Times), taip pat užsakė 24 vokiškas „Skyranger 35“ antidronines sistemas (ArmyRecognition). Tačiau pirkimai matuojami metais, ne savaitėmis. Dvišalis protokolas su Kyjivu šią spragą galėtų užverti greičiau, jeigu toks mechanizmas iš tiesų būtų aiškiai nustatytas.

Protokolas, kurio niekas nemato

Pasirašytas tekstas viešai nepaskelbtas. DW Romania pranešė, kad po ankstesnių dronų incidentų Galacyje ir Konstancoje institucijos žadėjo paaiškinimus „per kelias dienas“. Visuomenei liko neatsakyti klausimai.

Veikiantis protokolas turėtų atsakyti į elementarius klausimus, kurie viešai kol kas neaptarti. Per kiek minučių Ukraina privalo pranešti Rumunijai praradusi ryšį su dronu? Kur tiksliai turi suveikti susinaikinimo mechanizmas? Kas gauna perspėjimą — karinis jūrų laivynas, uosto direkcija, pasienio policija? Ir kas atlygina žalą, jeigu dar iki sienos susprogusio drono nuolaužos apgadina laivą arba priverčia uždaryti uostą?

Lietuva čia atrodo kaip aiškus kontrastas. Birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį civiliai, patyrę žalą Lietuvos ar sąjungininkų pajėgoms teisėtai numušant droną, galės prašyti kompensacijos iš gynybos lėšų; prašymui numatytas trejų metų terminas (LRT). Vilnius įvardijo atsakomybės spragą, ją perkėlė į teisės aktą ir paskelbė viešai. Rumunijos protokolas tebėra nematomas tiems, kurie nesėkmės atveju pirmieji patirtų padarinius — uosto darbuotojams, laivybos bendrovėms ir pakrantės gyventojams. Panaši improvizacija vyksta visame NATO rytiniame pakraštyje: Latvija ir Suomija kuria atskiras antidronines sistemas bei atsakomybės taisykles, tačiau bendro šablono nėra (Euronews, Yle).

Rumunijos laikinasis gynybos ministras Radu Miruta yra sakęs, kad atsakomybė tenka tiems, kurie dronus paleidžia. Tai brėžia ribą tarp solidarumo su Ukraina ir susitaikymo su tuo, kad karo padariniai reguliariai persilieja per sieną. Tačiau principas dar nėra žalos atlyginimo procedūra. Rumunija saugumo planą apibūdino aiškiau, nei jį parodė. Kol protokolo sąlygos neviešos, Konstancos uosto darbuotojams ir laivybos bendrovėms lieka pasitikėti mechanizmu, kurio jie nemato.