Kroatija gynybai žada 5% BVP

Kroatija iki 2035 m. žada gynybai skirti 5 % BVP. Tokį įsipareigojimą Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius Briuselyje šią savaitę išsakė NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei, taip suderindamas Zagrebo poziciją su naujuoju Aljanso išlaidų orientyru (24sata, NATO). Dabar Kroatija gynybai skiria kiek daugiau nei 2 % BVP. Pasiekti 5 % reikštų per dešimtmetį daugiau nei padvigubinti pastangas, tačiau viešo plano, kaip tai bus daroma, kol kas nėra.

Ką iš tiesų reiškia 5 %

Naujasis NATO tikslas susideda iš dviejų dalių: 3,5 % BVP pagrindinei gynybai, tai yra kariuomenei, ginkluotei ir operacijoms, ir iki 1,5 % su gynyba susijusiam atsparumui — kritinei infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, civilinei parengčiai ir gynybos pramonės pajėgumams (NATO, Evening Standard). Ankstesnis 2 % BVP orientyras buvo politinė gairė, pirmą kartą nustatyta 2006 m. ir dar kartą patvirtinta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m. Teisiškai jis nebuvo privalomas. Naujas tikslas veikia taip pat: tai sąjungininkų politinis spaudimas, o ne teisme išreikalaujama pareiga (Institute for Government).

Būtent antroji dalis paverčia apskaitą politiniu klausimu. Italija teigia pasiekianti maždaug 2,8 %, kai įskaičiuoja karabinierius, pakrančių apsaugą, kosmoso programas ir kibernetinį saugumą, tačiau specializuota analizė faktines karines išlaidas vertina arčiau 1,57 % BVP (Sky TG24, Analisi Difesa). Slovėnija sako pernai pasiekusi 2,01 %, bet, Slovėnijos žiniasklaidos teigimu, Ruttės pozicija buvo kitokia: Liubliana NATO metodikos požiūriu 2 % ribos nepasiekė (Svet24, Regional Obala). Tai, ką vyriausybė įrašo į savo gynybos eilutę, ir tai, ką pripažįsta NATO, nebūtinai tas pats skaičius.

Pietrytinio flango spraga

Kroatijos pažadas susijęs su realiais pajėgumų trūkumais NATO pietrytiniame flange — nuo Adrijos per Balkanus iki Juodosios jūros. Čia trūksta integruotos oro ir priešraketinės gynybos, kovos su dronais sistemų, šaudmenų atsargų ir logistikos koridorių, kuriais būtų galima perkelti sąjungininkų pastiprinimą. Ruttė ir Plenkovičius konkrečiai aptarė oro bei priešraketinę gynybą ir Vakarų Balkanų saugumą (NATO, 24sata). Jei Kroatijos išlaidos virs sąveikiomis sistemomis, jos stiprins ne vien Kroatijos teritorijos gynybą. Jei pažadas liks apskaitos pratimu, Adrijos ir Balkanų koridorius liks silpna grandimi.

Lenkijos pavyzdys rodo abi puses. Varšuva 2025 m. gynybai skyrė apie 4,48 % BVP ir pagal šį santykį tapo Europos lydere (Euronews). Tačiau Lenkijos Fiskalinė taryba perspėjo, kad po 2028 m. gynybos poreikius teks suderinti su biudžeto stabilumu (Rzeczpospolita), o Aukščiausioji kontrolės rūmai suabejojo, kaip vyriausybė biudžete klasifikuoja karinius avansinius mokėjimus (Bankier). Didelės išlaidos savaime nereiškia didelio pasirengimo. Dalis didžiųjų pristatymų nusikelia per visą dešimtmetį, o apie 40 % Europos išlaidų įrangai, kaip pranešama, tenka ne ES tiekėjams (Euronews).

Trūkstamas planas

Ruttė iš sąjungininkių pareikalavo „aiškių, konkrečių ir patikimų planų“, taip leisdamas suprasti, kad vien viršūnių susitikimų pažadų nepakaks (NATO). Kroatija tokio plano nepaskelbė. Nėra viešo metinio išlaidų grafiko, nėra paskirstymo tarp pagrindinės gynybos ir atsparumo, nėra pirkimų sąrašo su pristatymo datomis, nėra aišku, kurios pramonės šakos gaus sutartis. Įsipareigojimas suteikia Kroatijai politinio svorio prieš kitą mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, bet be skaičiais pagrįsto įgyvendinimo plano toks patikimumas greitai dėvisi.

Kito mėnesio viršūnių susitikimas parodys, ar Kroatijos pažadas virs oro gynybos baterijomis ir pastiprinimo koridoriais, ar liks apskaitos eilute, kurios reikšmė priklauso nuo to, kas skaičiuoja.