Kipro 3 mlrd. € jungtis neturi garantijų

Rugsėjo 8 d. Kipro parlamentui pranešta, kad povandeninė elektros jungtis „Great Sea Interconnector“ (GSI), turinti pirmą kartą sujungti salą su Europos elektros tinklais, kainuos gerokai daugiau, nei iki šiol planuota. Viešai skelbta projekto vertė siekė 1,9 mlrd. €, tačiau Kipro energetikos reguliavimo institucijos CERA valdybos narys Neofytas Chatzigeorgiju įstatymų leidėjams nurodė, kad galutinė suma greičiausiai priartės prie 3 mlrd. € („Philenews“). Finansų ministras Makis Keravnas paaiškino, kodėl atsirado toks skirtumas: ankstesnis įvertis daugiausia apėmė patį kabelį, bet ne draudimą, keitiklių stotis, energijos kaupimo įrenginius ir techninę priežiūrą („InBusiness“).

Nei 1,9 mlrd. €, nei 3 mlrd. € suma nėra reguliavimo institucijos patvirtintas projekto biudžetas. Jam apskaičiuoti reikalingos studijos dar nebaigtos.

Kas už ką mokės, lieka neaišku

Projektas turi vieną garantuotą finansavimo šaltinį – maždaug 657 mln. € ES dotaciją iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuria remiami bendros europinės svarbos infrastruktūros projektai (Europos Komisija). Didėjant projekto sąmatai, dotacija nedidėja.

Likusią sumą turės padengti akcininkai, kreditoriai arba elektros vartotojai. Prancūzijos infrastruktūros fondas „Meridiam“ valdo 66 % projekto bendrovės akcijų, Graikijos elektros perdavimo sistemos operatorius ADMIE – 34 %. Europos investicijų banko (EIB) paprašyta suteikti paskolą, tačiau jo atstovas nurodė, kad sprendimas dar nepriimtas („Euronews“). Reguliavimo institucijų galiausiai pripažintos sąnaudos būtų susigrąžinamos per tinklo tarifus – į elektros sąskaitas įtraukiamus mokesčius, iš kurių finansuojamos investicijos į tinklus.

Kapitalo išlaidas numatyta paskirstyti taip: 63 % tektų Kiprui, 37 % – Graikijai. Eksploatavimo sąnaudos abiem valstybėms būtų padalytos po lygiai („Cyprus Mail“). M. Keravnas parlamente pripažino, kad vyriausybė „nėra tikra“, ar jungtis sumažins elektros kainas („InBusiness“).

Esminė spraga – sutartinių garantijų stoka. Viešai nepaskelbtas nei akcininkų susitarimas, nei projekto užbaigimo garantija, nei sąnaudų viršijimą reglamentuojanti nuostata. Jei išlaidos pranoktų dabartinius įverčius, iš prieinamų dokumentų neaišku, kas turėtų padengti skirtumą: akcininkai, rangovai, valstybių vyriausybės ar vartotojai. Todėl Kipro vyriausybė atsisako prisiimti finansinius įsipareigojimus, kol ši rizika neapibrėžta.

Kabelio sutartis jau apėmė didžiąją ankstesnio biudžeto dalį

Skirtumą tarp anksčiau skelbtos kainos ir naujojo įverčio paaiškina pagrindinė projekto sutartis. Kabelio gamintojai „Nexans“ už kabelį numatyta sumokėti apie 1,43 mlrd. €, skelbia „EnergyGame“. Iš 1,9 mlrd. € biudžeto tuomet būtų likę nedaug lėšų keitiklių stotims, darbams sausumoje, energijos kaupimo įrenginiams, draudimui ir projekto valdymui.

Pasikeitė ir įgyvendinimo grafikas. Europos Komisijos projekto puslapyje vis dar nurodyta, kad statybos turėjo prasidėti 2023 m., o jungtis – būti baigta iki 2026 m. pabaigos (Europos Komisija). N. Chatzigeorgiju parlamentui sakė, kad kabelis pradės veikti 2031 m. („Philenews“). Vėlavimas didina sąnaudas, tačiau jų mastas priklausys nuo viešai neatskleistų finansavimo sąlygų ir sutarčių struktūros.

Strateginė nauda nepateikia atsakymo, kas apmokės sąskaitą

Kipras – vienintelė ES valstybė narė, neturinti elektros jungties su kaimyninės šalies tinklu. Veikiantis kabelis leistų importuoti pigesnę elektrą, kai gamyba saloje brangi, ir sudarytų galimybes parduoti perteklinę Kipro saulės elektrinių energiją. Dėl šios strateginės reikšmės projektui ir skirta ES dotacija.

Buvęs CERA pirmininkas Andreas Pulikas teigia, kad 63 ir 37 % išlaidų paskirstymas savaime nereiškia tokio pat dydžio elektros sąskaitų padidėjimo. Vartotojų grąžintiną sumą mažintų dotacijos ir pajamos, gaunamos prekiaujant elektra tarp skirtingo kainų lygio rinkų (OT). Toks mechanizmas teoriškai veikia, tačiau reali nauda priklausys nuo kabeliu perduodamo elektros kiekio ir reguliavimo institucijų sprendimo, kokias sąnaudas leisti įtraukti į vartotojų tarifus. Šie dydžiai kol kas nenustatyti.

M. Keravnas nurodė aiškią sąlygą: Kipras neįsipareigos investuoti siūlomų 100 mln. € į projekto kapitalą, kol nebus nustatyta atnaujinta jo kaina ir poveikis valstybės biudžetui („Politis“). Kitas sprendimo etapas – iki metų pabaigos laukiama nepriklausoma EIB analizė („Cyprus Mail“).

Kipras vis dar neturi nei patikrintos galutinės projekto sąmatos, nei teisiškai įpareigojančio atsakymo, kas padengs išlaidų viršijimą. 3 mlrd. € įvertis tebėra preliminarus, tačiau jis paaiškina, kodėl vyriausybė neketina investuoti, kol EIB, CERA ir projekto savininkai nepaskelbs šių atsakymų.