Kipro dujos keliaus per Egiptą

„Eni“ ir „TotalEnergies“ skyrė kapitalą „Cronos“ telkiniui plėtoti. Tai pirmasis Kipro jūrinis dujų telkinys, perėjęs nuo žvalgybos prie realaus vystymo. Dujas iki 2028 m. ketinama tiekti Europos rinkoms kaip SGD — suskystintas gamtines dujas, atšaldytas taip, kad jas būtų galima gabenti tanklaiviais. Visas maršrutas priklausys nuo Egipto infrastruktūros, nors pats Egiptas susiduria su dujų trūkumu.

Kaip dujos pasieks Europą

Dujos iš keturių povandeninių gręžinių, esančių apie 185 km į pietvakarius nuo Kipro, nauju 105 km dujotiekiu bus nukreiptos į sistemą, sujungtą su milžinišku „Eni“ valdomu Zohr telkiniu Egipto vandenyse (TotalEnergies, Ahram Online). Iš ten esama infrastruktūra jas nuves į Damietos SGD gamyklą Egipto pakrantėje. Ten dujos bus suskystintos, pakrautos į tanklaivius ir gabenamos į Europos dujinimo terminalą.

Šis kelias pasirinktas todėl, kad Egiptas jau turi suskystinimo pajėgumų. Atskirų SGD įrenginių statyba Kipre kainuotų maždaug dvigubai brangiau. Kipro energetikos ministras Michalis Damianas projekto vertę įvertino apie 2 mlrd. JAV dolerių ir AP sakė, kad dujotiekio statyba galėtų prasidėti vėliau 2026 m., trukti iki 18 mėnesių, o Europos vartotojai dujas galėtų gauti jau 2028 m. kovą (Euronews, ABC/AP).

Egiptui šių dujų reikia labiau nei Europai

Priklausomybė nuo Egipto — didžiausia projekto silpnoji vieta. Egiptas iš dujų eksportuotojo tapo grynuoju importuotoju. Vidaus gavyba sumažėjo nuo maždaug 59 mlrd. kub. m 2023 m. iki 42 mlrd. kub. m 2025 m.; Prancūzijos iždas ir JAV energetikos informacijos administracija tai sieja su mažėjančia Zohr telkinio gavyba ir augančia vidaus paklausa (French Treasury, EIA).

Paties Egipto SGD importas 2025 m. pasiekė rekordinį 9,01 mln. tonų lygį — kelis kartus daugiau, nei „Cronos“ turėtų pagaminti per metus (S&P Global, EnterpriseAM). Jei Egiptui trūks dujų, Damietos gamykla, turinti paversti „Cronos“ dujas eksportuojamomis SGD, taps ir vidaus tiekimo spaudimo tašku. Sutartyje numatyta sąlyga leidžia maždaug penktadalį dujų skirti Egipto poreikiams (ABC/AP). Vadinasi, dalį gavybos Egiptas galės pasiimti dar prieš dujoms pasiekiant Europą.

Realus projektas, bet nedidelis

Galutinis investicinis sprendimas — momentas, kai bendrovės baigia vertinti projektą ir pradeda leisti kapitalą — priimtas. „Eni“ (operatorė, 50 %) ir „TotalEnergies“ (50 %) įsipareigojo plėtoti 2022 m. atrastą, 2024 m. įvertintą telkinį. Tikslinis gamybos lygis — apie 2,8 mln. tonų SGD per metus (Eni, TotalEnergies). Kiekviena partnerė pardavinės po pusę kiekio.

ES paklausos mastu tai nedideli kiekiai. 2025 m. ES importavo rekordinius 146 mlrd. kub. m SGD ir tapo didžiausia jų pirkėja pasaulyje (European Commission, MondoVisione/ACER). „Cronos“ pridėtų nerusišką šaltinį rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tačiau paskelbti kiekiai per maži, kad, palyginti su bendra paklausa, galėtų pastebimai paveikti Europos dujų kainas. Kol kas nepaskelbta nei konkretaus Europos pirkėjo, nei terminalo pajėgumų rezervavimo, nei ilgalaikės pardavimo sutarties.

Daugiausia politinės naudos gauna Kipras. Sala nuo 2011 m. ne kartą rado dujų jūroje, bet nė vienas telkinys iki šiol nepasiekė gavybos etapo. Valstybei, kuri didžiąją elektros dalį gamina iš importuojamos naftos, nuosavų jūrinių dujų gavyba reikšminga dar prieš pirmiesiems kroviniams pasiekiant Europą. Kipro pareigūnai investicinį sprendimą pavadino „istoriniu“ (Cyprus Mail, Politis). „Eni“ ir „TotalEnergies“ gauna greitą ir palyginti pigų kelią į parduodamas SGD. Egiptas išlaiko apkrautas suskystinimo gamyklas ir sutartinę galimybę dalį dujų nukreipti vidaus rinkai.

Europos namų ūkiai neturėtų tikėtis mažesnių sąskaitų už dujas dėl „Cronos“. Šie kroviniai pateks į pasaulinę SGD rinką, kur pristatymo kainą lemia konkurencija su Azijos pirkėjais, laivybos kaštai ir terminalų pajėgumai.

„Cronos“ finansavimas patvirtintas, projektas realus. Ar dujos pasieks Europą, priklausys nuo to, ar Egipto trūkumas nepavers eksporto maršruto vidaus rinkos pagalbos mechanizmu.