Chvaletice prasilenkia su ES terminu

Čekijos institucijos patvirtino vietą mangano perdirbimo gamyklai prie Chvaleticės, Pardubicės regione į rytus nuo Prahos. Tai reiškia, kad valstybė pripažino tokio pobūdžio projektą tinkamu šiai teritorijai (iROZHLAS, Zdarbuh). Tačiau tai dar ne leidimas pradėti statybas. Kanados biržoje kotiruojamos „Euro Manganese“ Čekijos dukterinės bendrovės vystomam projektui vis dar trūksta statybos leidimo, kasybos darbų licencijos, finansavimo, įpareigojančių pirkimo sutarčių ir valdybos sprendimo skirti kapitalą. Komercinę gamybą numatoma pradėti 2032 m. (Mining Weekly, Smallcaps).

Būtent ši data ir kelia problemą. ES Kritiniųjų žaliavų aktas, skirtas mažinti Europos priklausomybę nuo išorės tiekėjų baterijoms reikalingų medžiagų srityje, tiekimo saugumo tikslus nustato 2030 m. (Eur-Lex). Iki tos datos Chvaleticės projektas nepridės nė tonos.

Švari logika, lėtas kalendorius

Pats projektas Europai patrauklus. Chvaleticė nebūtų nauja kasykla. Numatyta perdirbti apie 27 mln. tonų atliekų, likusių po 1951–1975 m. vykdytos Šaltojo karo laikų kasybos, ir iš jų gaminti didelio grynumo mangano chemines medžiagas, naudojamas elektromobilių baterijų katoduose (iROZHLAS, Newsfile). Abu numatyti produktai — sulfato pirmtakas ir itin švarus metalas — reikalauja gerokai gilesnio rafinavimo, nei reikia plieno pramonei. Dėl to jie ir įtraukti į Kritiniųjų žaliavų akto strateginių žaliavų sąrašą (Euro Manganese).

Projektas turi ES strateginio projekto statusą ir nacionalinį Čekijos pripažinimą. Tai kaip tik tokio tipo projektas, kuriam Briuselis kūrė naują reguliavimo sistemą (Mining Weekly, European Commission).

2026 m. bendrovės paskelbtame preliminariame ekonominiame vertinime teigiama, kad gamykla galėtų pagaminti 150 000 tonų per metus — maždaug 20 % prognozuojamos Europos baterijų kokybės mangano paklausos. Pirmojo etapo statyba kainuotų apie 627,5 mln. JAV dolerių (Smallcaps, National Law Review). Tačiau preliminarus vertinimas nėra galimybių studija. Pačioje ataskaitoje įspėjama, kad joje nėra patvirtintų naudingųjų iškasenų atsargų, o numatyti ekonominiai rodikliai gali ir nebūti pasiekti (Barchart). Bendrovė tikisi dėl galutinio statybos leidimo kreiptis apie 2027 ir 2028 m. sandūrą (iROZHLAS). Vienintelis įvardytas kliento susitarimas — neįpareigojantis sąlygų dokumentas su JAV bendrove „6K Energy“ — nefiksuoja nei kiekių, nei kainų (The Globe and Mail).

Gamyklos greičiau nei žaliavos

Europa baterijų gamyklas geba statyti greičiau, nei užsitikrina joms reikalingas medžiagas. Vokietija šią įtampą rodo aiškiausiai. VW baterijų padalinys „PowerCo“ pradėjo gamybą Zalcgiterio gigafabrike, naudodamas nikelio, mangano ir kobalto katodus, tačiau perdirbtos žaliavos ir dalis gamybos technologijų vis dar atkeliauja iš Kinijos (Volkswagen Group, FAZ). Vokietijos pramonė kai kurių strateginių išteklių, įskaitant litį, nikelį ir retąsias žemes, importui priklausoma daugiau kaip 99 % (BDI).

Šią priklausomybę paaiškina ekonomika. Nuo 50 % iki 60 % baterijos vertės tenka medžiagų gavybai ir perdirbimui, o elementų surinkimui — etapui, kuriam Europa skyrė daugiausia dėmesio — tik 15–30 % (Chemietechnik, Deloitte). Europa pirmiausia kūrė mažesnės vertės grandinės dalį, o didesnės vertės žaliavų perdirbimą paliko išorės tiekėjams.

Pralenktas nuosavas terminas

Kritiniųjų žaliavų aktu ES siekia, kad iki 2030 m. bent 10 % strateginių žaliavų būtų išgaunama pačioje ES, 40 % perdirbama Bendrijoje, o 25 % gaunama iš perdirbimo. Be to, priklausomybė nuo vienos ne ES šalies bet kuriame perdirbimo etape neturėtų viršyti 65 % (Eur-Lex, European Commission). Net pasiekusi visą planuojamą pajėgumą, Chvaleticė padengtų penktadalį Europos baterijų kokybės mangano poreikio, bet pradėtų veikti dvejais metais vėliau nei nustatytas tikslas.

Europos baterijų tiekimo strategijos silpnoji vieta — darbų seka. Jeigu Chvaleticės projektas gautų likusius leidimus, pritrauktų apie 670 mln. JAV dolerių, pasirašytų įpareigojančias pirkimo sutartis ir sulauktų galutinio investicinio sprendimo, po 2032 m. jis galėtų tapti realia Europos atsako dalimi. Dabartinis grafikas reiškia, kad projektas labiau stiprina Europos po 2030 m. baterijų tiekimo perspektyvą, o ne padeda pasiekti patį 2030 m. tikslą.