Dunojus sustabdė Rumunijos reaktorius

Paskutinis veikęs Rumunijos branduolinis reaktorius rugpjūčio 13 d. pradėtas stabdyti. Černavodės elektrinės antrasis blokas atjungiamas, nes Dunojus nukrito žemiau elektrinei būtino minimalaus aušinimo lygio. Prieš dvi savaites dėl tos pačios priežasties sustabdytas ir pirmasis blokas (Agerpres, Argus). Abu reaktoriai kartu tiekė apie 1,4 GW elektros, gaminamos be pertraukų, nepriklausomai nuo oro ar paros meto. Bukareštas teigia, kad trūkumą padengs importas, anglis ir vėjas, tačiau pagrindinis rezervas — elektros pirkimas iš kaimynių, pačių susiduriančių su ta pačia sausra.

Kodėl upė sustabdo reaktorių

Černavodės elektrinei nuolat reikia Dunojaus vandens aušinimui. Nacionalinė vandens administracija ANAR pranešė, kad ties Černavode vandens lygis pasiekė -230 cm ribą, kurią pareigūnai vadina iki šiol nematyta (Digi24, Mediafax). Aukštupio debitas ties Bazijašu siekė apie 1 400 m³/s, maždaug trečdalį įprasto rugpjūčio vidurkio (Brussels Signal, Agerpres). Avariniai darbai su akmenis gabenančiomis baržomis laimėjo kelias dienas, bet ne savaites.

Vakaro trūkumas

Rumunijos pakaitiniai šaltiniai bendroje lentelėje atrodo pakankami, tačiau pačiomis jautriausiomis valandomis sistema trapi.

Didžiausias svertas — importas. Rumunija turi 3,2–4,0 GW tarpvalstybinių jungčių pralaidumo, taigi tiek elektros fiziškai galėtų įtekėti į sistemą. Tačiau jungčių pralaidumas nėra tas pats, kas realiai prieinama elektra: kitoje pusėje kažkas turi ją gaminti ir sutikti parduoti (Curs de Guvernare). Kiti rezervai mažesni: 330 MW anglimi kūrenamo bloko paleidimas Rovinariuose, apie 300 MW dėl sausros apribotos hidroenergijos ir vėjo gamyba, kurios vidurkis apie 525 MW, bet ji gali kristi iki 100 MW (Digi24). Nė vienas šių šaltinių nepakeičia stabilios, visą parą veikiančios branduolinės gamybos.

Didžiausia įtampa susidaro 19:00–23:00 val., kai saulės elektrinės nebegamina, vėjas nepatikimas, o namų ūkiai vis dar naudoja kondicionierius ir apšvietimą. Dar iki antrojo bloko sustabdymo, kaip rašė „Adevărul“, Rumunija vakaro piko metu jau importavo apie 2 150 MW, bendram vartojimui siekiant maždaug 8 000 MW (Adevărul). Energetikos analitikas Dumitru Chisăliță įspėjo, kad blogą vakarą klausimas gali būti nebe kaina, o „kas bus atjungtas“ (Mediafax). Pareigūnai teigia, kad namų ūkiams ribojimai negresia: avarinis planas pirmiausia numato priverstinį vartojimo mažinimą dideliems pramonės vartotojams (EMI Bulgaria).

Kaina vis tiek lieka problemos dalis. Dingus pigiai branduolinei gamybai, Rumunija ją keičia anglimi ir importu už tokią kainą, kokią tuo metu nustato rinka. Pirmiausia tai smogia didmeninėms rinkoms, vėliau pasiekia vartotojų sąskaitas. „Nuclearelectrica“ klientams pranešė galinti remtis nenugalimos jėgos aplinkybe — teisine nuostata, kuri išskirtinėmis sąlygomis atleidžia nuo tiekimo įsipareigojimų (ZF).

Kaimynės, kuriomis remiasi Rumunija

Svarbiausios dvi šalys — Vengrija ir Bulgarija.

Vengrija šiuo atveju veikiau konkuruojanti pirkėja, ne tiekėja. Pakšo elektrinė, vienintelė šalies branduolinė jėgainė, dėl to paties žemo Dunojaus lygio neteko maždaug 1 770 MW iš įprastų 2 000 MW gamybos (MVM Paks, kormany.hu). Budapeštas leido tinklo operatoriui MAVIR atjungti didesnius nei 0,5 MW pramonės vartotojus, taikant 200 % neatidėliotinos rinkos kainos baudas (HVG).

Bulgarija — pagrindinis regiono amortizatorius. Rugpjūčio 7 d. jos eksportas siekė 2 180 MW, iš jų 1 355 MW keliavo į Rumuniją (economic.bg). Tačiau Bulgarijos gamybos profilį stipriai formuoja saulė: vidurdienį saulės elektrinės išaugina eksportą, o vakare pasiūla remiasi Kozlodujaus branduoline elektrine ir Maricos anglimi. Bulgarijos energetikos ministras sakė, kad Kozlodujaus elektrinė turėjo maždaug pusantros savaitės Dunojaus lygio atsargą (DBR). Jei ši atsarga mažės, trauksis ir didžiausia regiono pagalvė.

Rumunija informavo Europos Komisiją ir paprašė regioninio adekvatumo vertinimo — patikros, ar įtemptomis sąlygomis pakanka gamybos ir tarpvalstybinių jungčių paklausai patenkinti (HotNews). Komisija pareiškė, kad Europos elektros sistema „išlieka stabili nepaisant ekstremalių oro sąlygų“ (European Commission). Tai apibūdina Europą kaip visumą, bet ne Rumunijos padėtį 21:00 val. Rizika sutelkta vakaro importo valandoje, kai dvi sausros paveiktos šalys iš tų pačių kaimynių bando paimti po daugiau kaip 2 000 MW. Ar tai virs pramonės vartojimo ribojimais, priklausys nuo to, kurios Bulgarijos elektrinės tuo metu veiks ir kiek ilgai išsilaikys paties Kozlodujaus Dunojaus lygio atsarga. Bukareštas nekontroliuoja nei vieno, nei kito.