Danija finansuos Ukrainos dronus

Ukrainos politika Europoje vis dažniau vykdoma ne tik per ginklų sandėlius, bet ir per gamybos linijas. Naujas Danijos susitarimas su Kyjivu paramą perkelia nuo ginklų pirkimo Ukrainai prie investavimo į pačios Ukrainos gynybos pramonę: 2026 m. pagal Danijos modelį dronams ir antidronų sistemoms numatyta iki 100 mln. €. Ukrainai tai reiškia greitesnį finansavimą, Europai — sudėtingesnį klausimą: kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie Ukrainos mūšio lauke išbandytų technologijų, ir kas jas kontroliuoja?

Kopenhaga pasirinko tiesioginį kelią. Susitarimu finansuojami pirkimai iš Ukrainos gynybos įmonių pačios Ukrainos fronto poreikiams, kartu paliekant erdvės bendrai gamybai, technologijų perdavimui ir galimai gamybai Danijoje, kaip numatyta tame pačiame paskelbtame susitarime. Kyjivas gauna pinigų gamykloms, kurios jau prisitaiko prie darbo Rusijos atakų sąlygomis. Danija priartėja prie greičiausio Europoje dronų technologijų mokymosi ciklo.

Ukraina siūlo prieigą, bet ne nekontroliuojamą atvirumą. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba „Drone Deals“ pristato kaip ilgalaikius susitarimus dėl kovose patikrintų sistemų, gamybos partnerių šalyse ir specialių projektų; oficialiame formate nurodomas 10 metų horizontas. Kyjivas neatidaro viso technologinio seifo. Vyriausybė sukūrė kontroliuojamo eksporto mechanizmą, leidžiantį partneriams dirbti su Ukrainos įmonėmis neišleidžiant jautrių technologijų iš karo meto kontrolės.

Solidarumo kalba čia dengia labai konkretų sandorį. Ukraina Europoje nebe vien prašo įrangos. Ji parduoda struktūruotą prieigą prie gynybos pramonės, išbandytos prieš Rusijos elektroninę kovą, oro gynybą ir infrastruktūros smūgius.

Dvišaliai susitarimai juda greičiau

Europos Komisija siekia bendrų projektų ir bendrų pirkimų, kad valstybės narės nekurtų atskirų, tarpusavyje sunkiai suderinamų dronų sistemų. Naujausiame gynybos pramonės pakete dronai ir antidronų pajėgumai įtraukti tarp penkių siūlomų bendrų projektų. Toks kelias gali nustatyti bendras taisykles ir užtikrinti sistemų suderinamumą. Tačiau jis nejuda taip greitai kaip sostinės tiesiogiai su Kyjivu pasirašomas susitarimas.

Danija — ne vienintelė. Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, Danija, Estija ir Nyderlandai su Ukraina derėjosi dėl atskirų susitarimų, susijusių su dronų technologijomis, licencijomis ir karine įranga; planuojami ir kiti sandoriai, įskaitant Vokietiją, rašė „Zeit“. Pačios Berlyno strateginės partnerystės su Kyjivu deklaracijoje numatyta Vokietijos parama Ukrainos dronų pramonei ir greitas ilgalaikio „Drone Deal“ įvertinimas, skelbia Ukrainos prezidentūra.

Šis modelis paaiškina europinę riziką. Jei kiekviena sostinė derasi atskirai, Ukraina gali veikti greičiau ir atsilyginti partneriams, pasirengusiems spręsti be ilgo bendro ES proceso. Tačiau Europa tuomet rizikuoja sukurti dvišalių susitarimų eilę, kurioje skiriasi licencijavimo sąlygos, gamybos vietos, intelektinės nuosavybės taisyklės ir pažadai, kam teikiamas prioritetas, kai tos pačios technologijos reikia fronte.

Pasitikėjimo problema

Lenkijos pavyzdys rodo, kur tai gali nuvesti. Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Varšuva kaltino Kyjivą neįgyvendinus susitarimų dėl dronų technologijų, sietų su galimu naikintuvų MiG-29 perdavimu, rašė „Bankier“. Tačiau viešai prieinamuose dokumentuose nematyti privalomo susitarimo su aiškiomis technologijų perdavimo pareigomis, terminais ar sankcijomis.

Šis skirtumas svarbus, nes ginčas neapsiribojo klausimu, ar Ukraina įvykdė pažadus. „Onet“ skelbė, kad galimą perdavimą komplikavo ir techninė Lenkijos MiG-29 būklė bei modernizavimo lūkesčiai. Lenkijos atvejis neįrodo, kad Danijos modelis klaidingas. Jis rodo, kaip greitai neaiškūs pažadai dėl technologijų, licencijų ir tiekimo prioritetų karinį bendradarbiavimą gali paversti įtarimais.

ES jau yra nurodžiusi, kad jos saugumo įsipareigojimai Ukrainai turi papildyti, o ne pakeisti valstybių narių pastangas; tai įtvirtinta su Kyjivu pasirašytuose bendruose įsipareigojimuose. Danija dabar praktiškai tikrina, ką ši formuluotė reiškia. Briuselis gali padėti dvišalę prieigą paversti bendra europine pramonine galia, bet tik tada, jei taisyklės bus pakankamai aiškios sostinėms, įmonėms ir Kyjivui.

Danijos modelis Ukrainai bus naudingiausias, jei Europa jį traktuos kaip pramoninį šabloną, o ne kaip dvišalių sandorių eilę. Sutartyse turi būti aiškiai nustatyta, kam priklauso technologijos, kur vyksta gamyba, kas gali naudoti programinę ir techninę įrangą ir kada Ukrainos karo meto poreikiai turi pirmenybę. Priešingu atveju Europa gaus prieigą prie jai reikalingų dronų karo pamokų, o tada dėl jų ginčysis po vieną valstybę.