Danija prognozuoja sabotažą, invazijos nesitiki

Danijos karinė žvalgyba rugsėjo 24 d. pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Rusija gali suaktyvinti veiksmus, nesiekiančius karo ribos, pavyzdžiui, sabotažą ir kibernetines atakas prieš NATO ir Vakarų šalis (FE). Riboto Rusijos karinio smūgio NATO valstybei riziką ji vertina kaip mažą, bet didėjančią, o plataus masto invaziją ir toliau laiko mažai tikėtina. Taigi artimiausiais mėnesiais Europai aktualiausia grėsmė gali būti dažnėjančios, sunkiai priskiriamos atakos prieš paslaugas, nuo kurių priklauso visuomenės veikimas.

Ko Danija tikisi artimiausiu metu

Tarnyba, Danijoje žinoma trumpiniu FE, tokius veiksmus vadina hibridiniu karu. Tai spaudimas sabotažu, kibernetinėmis atakomis, šnipinėjimu ir pasitelkiant samdomus tarpininkus, užuot naudojus atvirą karinę jėgą. Danijos leidinys „Politiken“, aprašydamas šį vertinimą, nurodo, kad operacijos gali dažnėti, o tarp jų – griaunamojo pobūdžio kibernetinės atakos prieš visuomenei būtinas paslaugas (Politiken). Tai FE prognozuojami scenarijai, o ne jau įvykdytų atakų aprašymas.

Danijos vidaus saugumo tarnyba PET jau aptiko pasirengimo tokiems veiksmams šalies teritorijoje. Rugsėjo 5 d. ji pranešė apie Rusijos planus sabotuoti Danijos gynybos įmones ir ryšius, kuriais teikiama parama Ukrainai (PET).

PET taip pat nurodė neturinti informacijos apie konkretų taikinį ar veiksmų laiką. Įspėjime įvardytas ketinimas, tačiau neatskleista, koks galėtų būti kitas Rusijos žingsnis.

Ribotas smūgis – kitokia rizika

Ribotas smūgis reikštų jėgos panaudojimą konkrečioje vietoje, o ne bandymą užimti teritoriją. FE vertinimą apžvelgusi žiniasklaida kaip vieną iš galimų scenarijų nurodo pavienį tolimojo nuotolio smūgį infrastruktūrai, padedančiai Ukrainai (Reuters). Toks smūgis ne tik padarytų fizinės žalos, bet ir patikrintų, ar NATO narės reaguotų vieningai.

Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi šiuo vertinimu, rašo, kad Maskva galėtų ryžtis tokiai rizikai, jei manytų, jog NATO neatsakys vieningai; šį skaičiavimą esą stiprina abejonės dėl JAV paramos (Le Figaro). Tai FE vertinimas, kokiais motyvais galėtų vadovautis Rusija, o ne paviešintas puolimo planas. Tarnyba nenurodo, kokia tikimybė slypi po jos vartojamu apibūdinimu „maža, bet didėjanti“, o viešoje santraukoje nepateikia įslaptintų duomenų, kuriais grindžiamas pasikeitęs vertinimas.

Invaziją FE laiko tolimiausiu scenarijumi. Tarnyba nemato požymių, kad Rusija jai rengtųsi, ir vertina, kad pasirengti invazijai prireiktų mažiausiai šešių mėnesių, o tokį pasirengimą būtų sunku nuslėpti (RTÉ).

Arčiau Rusijos esančios valstybės taip pat skiria sabotažo grėsmę nuo invazijos. 2026 m. vasarį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba vertino, kad Rusija per ateinančius metus neketina pulti NATO narės (EFIS). Latvijos prezidentas sakė nematantis kariuomenės telkimo, rodančio pasirengimą invazijai, tačiau rimtai vertinantis sabotažo ir nedidelio specialiųjų pajėgų būrio įsiveržimo grėsmę (LSM).

Ką turėtų spręsti NATO

NATO steigimo sutartyje numatyti du reagavimo keliai. Pagal 4 straipsnį grėsmę pajutusi narė gali kviesti sąjungininkes konsultuotis. 5 straipsnis įpareigoja nares teikti kolektyvinę pagalbą po ginkluoto užpuolimo. Sutartyje nenumatyta, kad neaiškūs incidentai automatiškai būtų priskiriami vienai iš šių kategorijų (North Atlantic Treaty).

Nukirstas kabelis ar neprisiimtas smūgis dronu patenka į šią neapibrėžtą zoną. Prieš pasirinkdamos, kaip reaguoti, sąjungininkės pirmiausia turėtų susitarti, kas už incidentą atsakingas. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo 24 d. sakė, kad Aljanso atsakas į hibridinius veiksmus gali likti neviešas ir nebūtinai atkartoti pradinį veiksmą (NATO). Todėl europiečiai gali matyti sabotažą, bet nežinoti, kaip į jį atsakyta.

FE pakeitė ekspertinį rizikos vertinimą, bet nepaviešino puolimo plano. Tarnybos prognozėje numatoma, kad hibridiniai veiksmai gali suintensyvėti per artimiausius mėnesius; požymių, jog Rusija rengiasi invazijai, ji nemato. Jei šis vertinimas pasitvirtins, Europos vyriausybėms artimiausiu metu teks saugoti nuo sabotažo pažeidžiamiausias visuomenei būtinas paslaugas ir tiekimo kelius į Ukrainą, o įvykus atakai greitai susitarti, kas už ją atsakingas.