Danija skirstys 60 GW tinklo eilę

Šiaurės Europoje žaliosios pertvarkos kliūtis vis dažniau ne elektros gamyba, o jos perdavimas. Danija kovą sustabdė naujas dideles prijungimo prie tinklo sutartis. Nyderlandai kuria oficialias eiles su socialinio prioriteto taisyklėmis. Vokietijoje dešimtys tūkstančių projektų laukia prijungimo. Elektros linijos, transformatoriai ir pastotės statyti kitai energetikos sistemai, todėl dabar ginčas sukasi apie tai, kam pirmam suteikti prieigą.

Danija nepasirašo naujų sutarčių

2026 m. kovą Danijos perdavimo sistemos operatorė „Energinet“, valdanti aukštos įtampos elektros tinklą, pristabdė visas naujas dideles prijungimo sutartis. Pauzei formaliai pasibaigus birželio 3 d., „Energinet“ paskelbė negrįšianti prie senos tvarkos ir naujų sutarčių nepasirašysianti iki rudens (Ritzau/Energinet). Naujo elektros vartojimo paraiškos pasiekė beveik 60 GW, maždaug aštuonis kartus daugiau nei dabartinė Danijos didžiausia apkrova. Paklausą kelia duomenų centrai, baterijų projektai, vandenilio gamyklos ir pramonės elektrifikacija (Produktion.dk, Dansk Fjernvarme).

„Energinet“ atsakas – normavimo modelis. Vietoj principo „kas pirmas, tas pirmas“ projektai bus vertinami paketais pagal brandą, pažangą ir „palankumą tinklui“, tai yra pagal tai, ar projektas vietos tinklui padeda, ar jį papildomai apkrauna (Energinet). Danijos energetikos reguliuotoja „Forsyningstilsynet“ pradėjo oficialų tyrimą, ar „Energinet“ gali tokias taisykles taikyti be išankstinio patvirtinimo pagal elektros tiekimo įstatymą (Forsyningstilsynet). Pramonės organizacijos įspėja, kad labai dideliems projektams gali tekti laukti nuo penkerių iki dešimties metų (Tekniq).

Vasario apklausoje apie ketvirtadalis Danijos centralizuoto šilumos tiekimo įmonių nurodė susidūrusios su prijungimo vėlavimais arba pasiūlymais dėl mažesnės galios (Produktion.dk). Vadinasi, įšaldymas liečia ne tik didžiuosius projektus, patenkančius į antraštes.

Eilė driekiasi per žemyną

Danijos padėtis aštri, bet ne išskirtinė. Europos Komisija skaičiuoja, kad iki 2030 m. elektros tinklams reikės apie 584 mlrd. € investicijų, o maždaug 40 % ES skirstomųjų tinklų senesni nei 40 metų (European Commission). Tarptautinė energetikos agentūra įspėja, kad tinklų plėtra ir leidimų išdavimas nespėja paskui atsinaujinančios energetikos diegimą (IEA). „CAN Europe“ skaičiuoja, kad Europos prijungimo eilėse įstrigę daugiau kaip 500 GW vėjo energetikos projektų (CAN Europe).

Nyderlanduose tinklo perkrovos iš didelių pramonės vartotojų persimetė į įprastas statybas. Nuo 2026 m. liepos 1 d. perkrautose zonose į oficialius laukiančiųjų sąrašus bus įtraukiami ir mažieji vartotojai, tokie kaip būsto plėtros projektai ir smulkusis bei vidutinis verslas (Klimaatkrachtig Goeree-Overflakkee).

Vokietijoje, kaip pranešama, prijungimo laukia apie 40 000 projektų, o su jais susieta maždaug 45 mlrd. € investicijų. Vienu Šiaurės Reino-Vestfalijos atveju pramonės parkui nurodyta, kad jo prijungimas gali nusikelti į ketvirtąjį dešimtmetį (Focus).

Mechanizmas paprastas ir fizinis. Energijos paklausa, anksčiau keliavusi naftos, dujų ir degalų tiekimo grandinėmis, perkeliama į elektros tinklus. Elektromobiliams, šilumos siurbliams, vandenilio gamykloms ir duomenų centrams reikia tinklo galios konkrečiose vietose ir konkrečiomis valandomis. Valstybė gali turėti pakankamai elektros gamybos bendrai, bet vis tiek negalėti prijungti naujos gamyklos, nes vietos transformatorius arba pastotė jau pilni.

Kas prijungiamas pirmas

Normavimas sukuria laimėtojus ir pralaimėtojus. Naujas Danijos modelis palankesnis paraiškoms, turinčioms patikimus leidimus, finansavimą ir lankstų veikimo profilį. Spekuliaciniai projektai praranda vietą eilėje. Nyderlandai atranką daro atvirą: į priekį keliami perkrovas mažinantys projektai ir gyvybiškai svarbios funkcijos, tokios kaip sveikatos apsauga, vandentvarka ir viešasis transportas. Būstas, įkrovimo infrastruktūra ir įprasta verslo plėtra gali būti nustumti atgal (EVConsult). Utrechto užsakymu atliktas tyrimas įvertino, kad visiškas prijungimų sustabdymas vietos įmonėms, mokykloms ir transporto operatoriams galėtų kainuoti 75–225 mln. € per metus (BVS).

Yra ir tarpinių priemonių. Tinklą efektyvinančios technologijos, tai yra programinė įranga, realiuoju laiku pagal oro sąlygas perskaičiuojanti, kiek elektros linija gali saugiai perduoti, galėtų padidinti naudojamą pajėgumą 20–40 % be naujų linijų statybos (CATF). Vokietija jau leidžia tinklų operatoriams per perkrovas laikinai sumažinti valdomų didesnių nei 4,2 kW įrenginių, pavyzdžiui, šilumos siurblių ir elektromobilių įkroviklių, galią, užuot apskritai atsisakius juos prijungti (EnBW). Naujas ES tinklų paketas skatina spartesnį leidimų išdavimą, geresnį eilių filtravimą, lanksčias prijungimo sutartis ir tarpvalstybinį sąnaudų pasidalijimą (Eurelectric).

Pagrindinis politinis klausimas – paskirstymas. Pajėgumų žemėlapiai, rodantys plėtotojams, kur tinklas pilnas, kartu rodo investuotojams, kurie regionai atrodo perspektyvūs. Kai transformatorius pilnas, valdžia turi rinktis tarp duomenų centro, būsto kvartalo, baterijų projekto ir centralizuoto šildymo pertvarkos. Europa dešimtmetį ginčijosi, kaip greitai pereiti prie žaliosios energetikos. Dabar ji sprendžia sunkesnį klausimą: kas juda pirmas.