Danija siunčia šauktinius į Arktį

Kelios dešimtys Danijos šauktinių šią vasarą mėnesį praleis Grenlandijoje: saugos objektus ir treniruosis šalto klimato sąlygomis. Pats dislokavimas nedidelis. Tačiau už jo matyti platesnis NATO Arkties karinio buvimo stiprinimas, didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos.

Danijos gynybos ministras Jeppe Bruusas patvirtino, kad pagal naują vienuolikos mėnesių tarnybos modelį šauktiniai nuo liepos pabaigos bus siunčiami į Grenlandiją sargybos užduotims ir Arkties pratyboms (BT). Kiek jų bus, ministras neatskleidė. Suomijos Yle skelbė, kad Danija šiuo metu Grenlandijoje laiko apie 300 profesionalių karių, o ankstesniuose planuose numatyta šį skaičių patrigubinti (Yle). Šauktinių rotacija trumpa ir kariniu požiūriu ribota. Aplink ją statoma infrastruktūra gerokai svarbesnė.

Viena vadavietė, vienas gynybos žemėlapis

NATO pirmą kartą Daniją, Suomiją, Švediją, Grenlandiją ir Farerų Salas priskyrė tai pačiai šiaurinei vadavietei. 2025 m. gruodį NATO aukščiausiasis karinis vadas šias teritorijas ir valstybes perkėlė į Jungtinių pajėgų vadavietę Norfolke, JAV įsikūrusį štabą, atsakingą už Šiaurės Atlanto jūrų kelius ir Arkties gynybos planavimą (Forsvaret, NATO). Ta pati planavimo grandinė dabar jungia Grenlandijos ledyną su Norvegijos jūra.

2026 m. vasarį NATO, vadovaujant tam pačiam štabui, pradėjo „Arctic Sentry“ iniciatyvą: stebėjimo sistemą, kuri laivus, orlaivius, dronus, palydovus ir nacionalinius patrulius sujungia į vieną Arkties judėjimo vaizdą (NATO). Danija šiai sistemai deda techninį pagrindą: palydovinę stebėseną, tolimojo nuotolio dronus, naujus Arkties laivus, oro erdvės stebėjimo radarą ir atnaujinamą Jungtinės Arkties vadavietės štabą (Forsvaret).

Grenlandijoje veikiančios Jungtinės Arkties vadavietės vadas Sorenas Andersenas „Straits Times“ sakė, kad tikrasis iššūkis — stebėti Rusijos ir Kinijos povandeninius laivus GIUK spragoje, Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės koridoriuje, kuriuo Rusijos povandeniniai laivai galėtų patekti į Atlantą. Tam reikia laivų, dronų ir orlaivių, o ne daugiau karių ant amžinojo įšalo (Straits Times).

Maža valstybė tarp dviejų flangų

Danija šį rudenį taip pat siunčia iki 850 karių į Latviją, kur jie prisidės prie NATO rytinio flango brigados (Defence24). Ji įsipareigojusi kasmet vykdyti rotacijas ir saugoti infrastruktūrą įvairiose NATO teritorijose. Grenlandija, Latvija, GIUK spraga, Baltijos jūra — įsipareigojimų daugėja sparčiau nei pajėgų.

Panašų spaudimą patiria ir Švedija. Stokholmas dabar vadovauja NATO vienetui, jungiančiam Šiaurės Švediją su Suomijos rytine siena, o Baltijos jūrą įvardija kaip pirmąją teritoriją, kurią tikėtųsi ginti (Försvarsmakten). Norvegija stiprina diplomatinį buvimą Nuke, o premjeras Jonas Gahras Støre Aukštąją Šiaurę vadina strategiškai svarbiausia Norvegijos erdve (High North News). Šiaurės sąjungininkės juda pagal tą patį žemėlapį. Neaišku, ar jos pajėgs ilgai išlaikyti visus prisiimtus įsipareigojimus.

Kas neša naštą, kas priima sprendimus

Grenlandija — savivaldi teritorija Danijos Karalystėje. Didžiąją dalį vidaus reikalų tvarko jos pačios išrinkta valdžia. Tačiau gynyba lieka Kopenhagos kompetencija. Grenlandiečiams netaikoma Danijos privalomoji karo tarnyba, bet ši išimtis nesuteikia jiems kontrolės sprendžiant, ką Danija dislokuoja jų teritorijoje. Danijos šauktiniai atvyksta be Nuko pritarimo (Infobae, Danish Defence Ministry).

Grenlandijos užsienio reikalų vadovas Mutė B. Egedė yra raginęs siekti „atviro ir konstruktyvaus bendradarbiavimo“ gynybos srityje, o naujoje Danijos vyriausybės programoje žadama gerbti Grenlandijos teisę į apsisprendimą (Bernama). Tonas bendradarbiaujantis. Sprendimus dėl gynybos priima Kopenhaga, o jų pasekmės tenka Nukui.

Šauktinių siuntimas greičiausiai nėra pagrindinis signalas. Svarbesni palydovai, dronai, vadaviečių pertvarka ir sąjungininkų koordinavimas, telkiami teritorijoje, kurios visuomenė neša strateginę naštą, bet nekontroliuoja sprendimų.