Dronai išjudino €12 billion Baltijos gynybai

Praėjusią savaitę Latvijos teritorijoje detonavo sprogmenis gabenęs ginkluotas dronas. Jo neperėmė jokia oro gynybos sistema. Po dviejų dienų Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen atskrido į Vilnių, pažadėjo 12 mlrd. € gynybos paskolų ir tokius oro erdvės pažeidimus pavadino „sąmoninga Rusijos strategija destabilizuoti demokratines visuomenes“. Lietuvos Valstybės gynimo taryba rytoj svarstys oro gynybos parengtį. Nuo 2004 m. regioną sauganti NATO Baltijos oro policijos misija kurta Rusijos naikintuvams perimti. Ji neturi nusistovėjusios tvarkos, kaip elgtis su ukrainietiškais dronais, kuriuos į šalį nukreipia Rusijos trikdymo priemonės.

Oro policijos misija susiduria su dronų karu

Nuo gegužės pradžios ukrainietiški koviniai dronai ne kartą pateko į Baltijos valstybių oro erdvę. Lietuvos krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad abu šiemet Lietuvoje rasti dronai buvo ukrainietiški, nukreipti Rusijos elektroninės kovos priemonių. Pats mechanizmas jau aprašytas: Rusija per metus išplėtė GPS signalų klastojimo antenų tinklą Karaliaučiuje nuo trijų iki 36 įrenginių. Tokio masto pakanka drono navigacijai apakinti ir pastumti jį į vakarus.

Gegužės 19 d. Rumunijos F-16, dalyvaujantis NATO Baltijos oro policijos misijoje, numušė droną virš Estijos. Tai buvo pirmas toks perėmimas sąjungininkų teritorijoje. Estijos vadas pažymėjo, kad operacijai iš dalies padėjo „palankios oro sąlygos“. Taikos meto taisyklės prieš šūvį reikalauja vizualiai atpažinti taikinį, o giedras dangus tai leido padaryti. Debesuotą naktį ar prastesnio matomumo sąlygomis toks pats dronas veikiausiai būtų praskridęs neperimtas.

Baltijos oro policijos misija tebėra stebėjimo ir palydos, o ne pilnos oro gynybos operacija. Sprendimas naudoti ginklą eina per NATO oro operacijų centrą Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras problemą įvardijo viešai: „Procesai nėra tokie greiti“, sakė jis žurnalistams (LRT, Lrytas).

Trijų Baltijos valstybių prezidentai siekia daugiau nei procedūrinių pataisų. Gegužės 21 d. jie pareikalavo, kad NATO oro policijos misija būtų pakeista visaverte oro gynybos misija: su vietos vadų teise naikinti grėsmes, nuolatiniu naikintuvų dislokavimu ir integruotomis kovos su dronais sistemomis. Tam reikia visų 32 NATO narių sutarimo Šiaurės Atlanto Taryboje, kur kiekviena sąjungininkė turi veto teisę. NATO generalinis sekretorius Markas Rutė dabartinę sistemą pavadino „veiksminga“. Estijos užsienio reikalų ministrui pareiškus, kad Rusija sąmoningai kreipia dronus į sąjungininkų oro erdvę, Rutė atsakė: „Neturiu apie tai informacijos.“

Briuselis finansuoja techniką. NATO vykdo perėmimus. Sistemų niekas nesujungia.

Fon der Lajen Vilniuje pristatytas paketas turi realų finansinį svorį: SAFE gynybos paskolas, naują ES priemonę valstybių narių ginkluotės pirkimams, visoms trims Baltijos šalims ir dar 1,5 mlrd. € perorientuotų ES sanglaudos lėšų. Tačiau jos raginimas kurti „vieningą dronų perspėjimo sistemą“ turėjo svarbią išlygą: Komisija „galėtų inicijuoti“ vertinimą. Teisėkūros pasiūlymo nepateikta. Pagal ES sutartis oro gynyba priklauso valstybėms narėms ir NATO. Komisija gali finansuoti pirkimus, bet negali duoti įsakymo perimti taikinį.

Gynybos komisaras Andrius Kubilius yra pradėjęs ES ir Ukrainos dronų aljansą ir atskirą dronų gynybos iniciatyvą, kuria pajėgumus siekiama sukurti iki 2027 m. pabaigos. Abi priemonės skirtos pramonės koordinavimui ir gamybos spartinimui. Nė viena nesuteikia operacinės teisės spręsti, kas ir į ką šauna.

NATO rytiniame flange vienu metu kuriamos šešios atskiros kovos su dronais architektūros: trys Baltijos valstybių nacionalinės sistemos, Lenkijos 18 baterijų SAN programa, Suomijos daugiasluoksniai pasienio jutikliai ir šį mėnesį pagal NORDEFCO, Šiaurės šalių gynybos bendradarbiavimo formatą, įformintas keturių Šiaurės šalių pirkimų aljansas. Kiekviena valstybė perka savo radarus ir perėmimo priemones. ES SAFE paskolos finansuoja šiuos nacionalinius pirkimus be sąveikumo sąlygų.

Kiekvieno incidento centre lieka neišspręstas priskyrimo klausimas. Ukrainietiški dronai, Rusijos trikdymo priemonių nukreipti nuo kurso, kaip ginkluota amunicija krinta NATO teritorijoje. Ar Maskva sąmoningai siekia tokio rezultato, ar tik sudaro jam sąlygas saugodama savo oro erdvę, lems liepos NATO viršūnių susitikimo Ankaroje diskusiją. Ten 32 sąjungininkės turės apsispręsti, ar palikti vadovavimo architektūrą, kuri vieną kartą suveikė geru oru prieš lėtai judantį taikinį.