Dronai nuskandino laivą prie Bulgarijos

Spalio 6 d. anksti ryte dronai atakavo du prekybinius laivus Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje; vienas jų nuskendo (Bulgarijos vyriausybė). Vakare įgulos likimas dar nebuvo žinomas (BTA). Kyjivas kaltina Rusiją, o Sofija sako kol kas negalinti nustatyti, kas surengė ataką. Nė viena vyriausybė viešų įrodymų nepateikė. Bulgarija dar gali oficialiai kreiptis į NATO sąjungininkes dėl konsultacijų, tačiau to nepadarė.

Gelbėtojai pasiekė vietą, kur nuskendo su Togo vėliava plaukęs Alfa Watan, maždaug už 70 jūrmylių į rytus nuo pakrantės miesto Byalos (Bulgarijos vyriausybė). Jie rado apverstą valtį, tris apvirtusius gelbėjimo plaustus ir gelbėjimosi liemenes, tačiau žmonių neaptiko. Netoliese buvusio kelto įgula pranešė mačiusi, kaip laivą atakavo iš oro atskridę dronai.

Su Palau vėliava plaukęs Able užsidegė. Pro šalį plaukęs Bulgarijos keltas Dioscuria padėjo į Varną atgabenti visus 18 laive buvusių žmonių: 11 Turkijos ir 7 Indijos piliečius (BTA). Vieno mechaniko kūno nudegimai apėmė apie 45 % paviršiaus; jo būklė liko kritinė (Radio Varna).

Vienas išgelbėtas jūreivis pasakojo, kad laivui smūgis kliuvo iš apačios (Maritime.bg). Šis liudijimas iš dalies paaiškina, kodėl pareigūnai įtaria, kad buvo panaudotas ne tik skraidantis, bet ir jūrinis dronas.

Kaltinimai be viešų įrodymų

Kyjivas kaltininką įvardijo aiškiausiai. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos šioje teritorijoje operacijos nevykdė, o smūgį pavadino bendra Rusijos ataka, surengta oro ir jūrų dronais (Ukrainos prezidentūra). Pasak jo, tai patvirtino ryšiai tarp karinių jūrų pajėgų. Ukraina neatskleidė, kokią informaciją tie ryšiai suteikė, ir nepateikė dronų nuolaužų ar jų paleidimo trajektorijų.

Sofija įvardijo galimus kaltininkus, bet nė vieno nepasirinko. Ministras pirmininkas Rумenas Radevas sakė, kad dronai galėjo būti rusiški arba ukrainietiški. Gynybos ministras Dimitaras Stojanovas ataką prieš prekybinius laivus pavadino tyčine, tačiau teigė negalintis patvirtinti, kam priklausė dronai: jų nuolaužų nerasta, atsakomybės neprisiėmė niekas (Dir.bg).

Vaizdą komplikuoja ir trečias laivas. Spalio 5 d. Rumunijos ekonominėje zonoje užsidegė ir nuskendo Royad Mammadov, išplaukęs iš Ukrainos upių uosto Izmailo. Du įgulos nariai žuvo, o 11 buvo išgelbėti (Reuters). Rumunijos pareigūnai nenurodė, dėl ko kilo gaisras.

Jūrų saugumo bendrovė Ambrey vertina, kad „labai tikėtina“, jog Rusija smogė visiems trims laivams dėl jų sąsajų su Ukrainos grūdų eksportu (Ambrey). Viešame bendrovės pranešime nepateikiama nei krovinių dokumentų, nei nuolaužų, pagrindžiančių šį vertinimą. Tą savaitę Maskva pranešė apie smūgius kitiems į Odesą plaukusiems krovininiams laivams, bet nė vieno iš šių trijų nepaminėjo (Interfax).

Laivų maršrutai patvirtina mažiau, nei reikėtų šiai versijai pagrįsti. Able buvo išplaukęs iš Rumunijos Galați, Alfa Watan plaukė Rumunijos Sulinos link, o Royad Mammadov išplaukė iš Izmailo. Visi trys uostai yra Dunojaus deltoje ir aptarnauja Ukrainos prekybą. Tai sieja laivus su uostais, bet neįrodo nei bendro krovinio, nei bendro atakos motyvo. Remdamasis preliminaria informacija, Radevas teigė, kad Able gabeno kviečius (BNR). Vėliau Stojanovas sakė, kad tikslių duomenų apie kurio nors laivo krovinį nėra.

Šis maršrutas svarbus ir Europai. Europos Komisijos rugpjūčio ataskaitoje nurodyta, kad nuo 2022 m. gegužės apie 40 % Ukrainos grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksporto vyko ES „Solidarity Lanes“ – sausumos ir upių maršrutais, tapusiais alternatyva Ukrainos jūrų uostams (Europos Komisija). Šie duomenys paskelbti iki atakų, todėl dar neparodo, kaip po jų keitėsi eismas.

Sofija gali kreiptis į sąjungininkes dėl konsultacijų

Bulgarijos atsaką lemia ir atakos vieta. Išskirtinė ekonominė zona suteikia valstybei teises į tokius išteklius kaip žuvys ir dujos, tačiau nėra jos teritorija, o užsienio laivai per ją gali laisvai plaukti. Radevas teigė, kad dėl atakos vietos jūroje netaikytinas NATO sutarties 4 straipsnis, pagal kurį bet kuri sąjungininkė gali kviesti kitas konsultuotis (BNT).

Sutarties tekstas tokio ribojimo nenustato. 4 straipsnis taikomas, kai bet kuri sąjungininkė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui; reikalavimo, kad ataka įvyktų valstybės teritorijoje, nėra (NATO). Bulgarija teigia aptarusi klausimą su sąjungininkėmis, tačiau apie oficialų prašymą pradėti konsultacijas nepranešta.

Lieka du atskiri uždaviniai. Tyrėjai dar turi nustatyti, kas surengė ataką; dronų nuolaužos – tik vienas iš galimų įrodymų šaltinių. Sofija gali bet kada kreiptis į sąjungininkes dėl konsultacijų. Kol kas nei Kyjivas, nei Sofija viešų įrodymų, kas pasiuntė dronus, nepateikė, o Bulgarija oficialaus prašymo dar nepateikė.