Dronų smūgiai uždarė Kyjivo Pietų tiltą

Dėl pasikartojančių Rusijos dronų smūgių uždarytas Kijevo Pietų tiltas, kuriuo per Dnieprą driekiasi šešios eismo juostos ir žalioji metro linija (Yle). Iki penktadienio vakaro tiltu nebegalėjo važiuoti nei automobiliai, nei metro traukiniai, nors oro pavojaus signalas nebuvo paskelbtas. Miesto pareigūnai nurodė, kad eismas liks uždarytas, kol specializuoti institutai įvertins, ar tiltu saugu naudotis (UA.News, RBC Ukraine). Kad ir kokio tikslo Maskva siekė, pasekmes jaučia miesto gyventojai: Dniepras dalija Kijevą į dvi dalis, o jų kasdienės kelionės dabar tapo sudėtingesnės.

Vienas uždarytas tiltas padalijo miestą

Pirmasis smūgis įvyko spalio 1 d., kai du dronai pataikė netoli tilto atramos, tuo metu per tiltą važiavo metro traukinys. Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad niekas traukinyje nenukentėjo, o per pirminę apžiūrą kritinių konstrukcijos pažeidimų nenustatyta (Kyiv Independent).

Tačiau vakare kitas smūgis, kaip pranešama, apgadino atramą, kelio dangą ir betoninį barjerą, saugantį metro bėgius. Spalio 2 d. smūgiai tęsėsi (DW Ukrainian). Galutinės inžinerinio vertinimo išvados nepaskelbtos, todėl tik apžiūrą atliekantys specialistai žino tikrąją tilto būklę.

Kijevas išsidėstęs abiejuose upės krantuose, tad uždarius vieną tiltą eismas nukreipiamas kitais. Autobusų maršrutai pakeisti, Pečersko rajono gatvėse susidarė spūstys, o vienas žurnalistas tą rytą užfiksavo taksi pasiūlymus, viršijančius 2 000 grivinų (TSN). Miesto administracija pranešė, kad Metro tiltu iš kairiojo kranto į dešinįjį eismas vyko tik viena juosta, o per oro pavojų buvo ribojamas ir eismas kitais tiltais (RBC Ukraine).

Vienas maršrutas per upę veikė kaip įprasta. „Kyiv City Express“ pranešė, kad jo žiedinis traukinys visą maršrutą per upę įveikė pagal tvarkaraštį (ZN.ua).

Tą naktį žmonės žuvo kitur. Dronas pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą Darnyčų rajone: vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti (DW Ukrainian). Apie aukas pačiame tilte nepranešta.

Ką teigia Rusija ir kokį kriterijų nustato karo teisė

Rusijos gynybos ministerija tarp taikinių, kurie, jos teigimu, tarnavo kariniams tikslams, įvardijo ir tiltą Kijeve. Apie šio tilto vaidmenį konkrečiai ministerija nieko nepaaiškino, o „Reuters“ teiginio patikrinti negalėjo (Reuters). Viešuose šaltiniuose nėra duomenų, kad šiuo tiltu būtų vykęs karinis transportas.

Buvęs Ukrainos saugumo pareigūnas Ivanas Stupakas teigė, kad sumažinus tilto pralaidumą galėtų sulėtėti kariniai sunkvežimiai (Polsat News). Tai paaiškinimas, ką apskritai galima pasiekti puolant tiltus, o ne įrodymas, kad šis tiltas buvo atakuotas dėl tokio tikslo.

Karo teisėje taikomas konkretesnis kriterijus nei skirstymas į civilinius ir karinius objektus. 1977 m. Ženevos konvencijų I papildomojo protokolo 52 straipsnis, apibrėžiantis, kokius objektus kariuomenės gali pulti, leidžia atakuoti objektą tik tada, jei jis veiksmingai prisideda prie karinių veiksmų, o jo sunaikinimas tuo metu suteiktų aiškų karinį pranašumą (ICRC). Spūstys ir sustabdytas metro neatsako į nė vieną iš šių klausimų. Norint nustatyti, ar smūgiai buvo teisėti, reikia įrodymų, kaip tiltas buvo naudojamas ir kokios karinės naudos Rusija tikėjosi.

Kodėl Kijevo eismą nušvietė užsienio redakcijos

Žinia apie uždarymą pasiekė ir už Ukrainos žiniasklaidos ribų. Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle paaiškino, kad vienu statiniu eina ir kelių eismas, ir metro linija (Yle). Lenkijos „Polsat News“ pateikė klausimus saugumo ekspertui ir aptarė, kaip Ukraina galėtų apsaugoti savo tiltus (Polsat News). „Reuters“ iki spalio 2 d. pranešė apie kiekvieną naują smūgį, remdamasi mero pareiškimais (Reuters).

Dauguma šių publikacijų rėmėsi Kijevo pareigūnų informacija, nes nepriklausomai įvertinti žalą sunku. Užsienio redakcijas sudomino pati tema: tai ne žinia iš fronto, o Europos sostinė, praradusi svarbią transporto arteriją dėl pasikartojančių dronų smūgių. Pakeisti autobusų maršrutai ir taksi kainos leido įsivaizduoti pasekmes ir Helsinkio ar Varšuvos gyventojams.

Rusija smogė kelių ir metro tiltui, kurio Kijevas negali vėl atverti, kol inžinieriai neįvertins jo būklės. Toliau sprendimą priims Kijevo specializuoti institutai: jie turi nustatyti, ar tiltu ir atvirame ruože esančia metro linija vėl saugu naudotis. Kol išvadų nėra, gyventojams tenka ilgiau keliauti, brangiau mokėti už taksi ir rinktis likusius atvirus tiltus.