Sausra sukausto pusę Europos

Po upės debitas ties Kremona siekia 193 m³/s — maždaug trečdalį istorinio vidurkio (Il Giorno). Tai svarbu ne vien Šiaurės Italijos ūkininkams. Po drėkina vieną turtingiausių Europos žemės ūkio regionų, suka hidroelektrinių turbinas ir neleidžia jūros vandeniui skverbtis gilyn į deltą. Dunojaus vanduo nukrito žemiau lygio, reikalingo vienintelei Rumunijos atominei elektrinei aušinti. Reinas ties Kaubu, siauroje atkarpoje, nuo kurios priklauso Vakarų Vokietijos krovinių laivybos pajėgumas, pasiekė istorines žemumas. Ta pati sausra vienu metu spaudžia visas tris sistemas, o ES Jungtinis tyrimų centras rugpjūčio 12 d. pranešė, kad ji apima 50 % ES ir Jungtinės Karalystės teritorijos (JRC). Europos upės atlieka mažai matomą, bet esminį pramoninį darbą: aušina elektrines, gabena krovinius, drėkina laukus ir gamina hidroenergiją. Sausra vienu metu trikdo visas keturias funkcijas.

Elektrinėms trūksta upių vandens

Aiškiausia žala matyti elektros sektoriuje. Rumunijos Černavodės atominė elektrinė, paprastai pagaminanti apie penktadalį šalies elektros, rugpjūčio 13 d. visiškai sustabdyta, nes abiem reaktoriams nebepakako aušinimo vandens iš Dunojaus (Le Monde, Al Jazeera). Branduoliniai reaktoriai išskiria didžiulį šilumos kiekį: tik dalis jos virsta elektra, o likusi turi būti pašalinama per kondensatorius tekančiu upės vandeniu. Kai vandens lygis per žemas siurbliams, elektrinė turi stabdyti darbą.

Vengrijos Pakšo atominė elektrinė, pagaminanti beveik pusę šalies elektros, rodo tą pačią problemą kitu kampu. Rugpjūčio pradžioje, Dunojui pasiekus istorines žemumas, jos galia sumažėjo nuo maždaug 965 MW iki 240 MW. Vyriausybė ėmėsi skubių inžinerinių priemonių: skandino akmenimis prikrautas baržas ir upės dugne statė laikiną slenkstį, kad ties aušinimo vandens paėmimo vieta lygis pakiltų keliais centimetrais (ABC News, Telex). Prancūzijoje upės dar pakankamai gilios, tačiau į jas grąžinamas įšilęs aušinimo vanduo viršytų temperatūros ribas, nustatytas vandens ekosistemoms apsaugoti. Iki rugpjūčio 12 d. tai paveikė 13 iš 57 Prancūzijos reaktorių, o aplinkosauginiai apribojimai, prisidėjus medūzoms, užkimšusioms aušinimo vandens paėmimo sistemas Gravelino elektrinėje, iš rikiuotės buvo išėmę rekordinę 20,4 % Prancūzijos branduolinės galios dalį (Boursorama/AFP, Euronews).

Šaliai netekus pigios branduolinės gamybos, elektra perkama iš kaimynių per susietą Europos elektros rinką. Joje srautai juda per sienas ten, kur priimami aukščiausi pasiūlymai, o kainos kyla, kai tenka įjungti brangesnes elektrines arba didinti importą. Prancūzijos kitos paros elektros kaina per vieną dieną pašoko 34 % ir rugpjūčio 10 d. pasiekė 126 €/MWh, skelbė France Épargne. Bulgarijos Kozlodujaus elektrinė, vis dar veikianti Bulgarijos Dunojaus ruože, sulaukė precedento neturinčios 3 500–4 000 MW eksporto paklausos iš Rumunijos ir Vengrijos prekybininkų (Mediapool). Taip Bulgarija tampa regioniniu amortizatoriumi, bet trapiu: apribojus ir Kozlodujaus darbą, šis eksportas tiesiog išnyktų.

Baržos plaukia pustuštės, laukai sūdrėja

Reine Vokietijos federalinis hidrologijos institutas patvirtino, kad ilguose upės ruožuose vandens lygis pasiekė arba nukrito žemiau mažiausių kada nors fiksuotų reikšmių (BfG). Vienas 1 200 tonų kroviniui skirtas laivas pro Kaubą praplaukė gabendamas vos 180 tonų (Argus Media). Chemijos gamintoja „Covestro“ nurodė, kad žaliavų transporto sutrikimai jau riboja gamybą (Tagesschau). Dalį krovinių galima perkelti į kelius ir geležinkelius, tačiau mastas nepalankus: 25 % Reino krovinių sumažėjimas reikštų apie 3 mln. tonų per mėnesį, arba maždaug 120 000 papildomų sunkvežimių reisų, kurių kelių tinklas lengvai nesugertų (WDR). Vokietijos vyriausybė žemą vandens lygį jau vertina kaip pasikartojančią ekonomikos riziką (Handelsblatt).

Italijos Po baseine beveik išsekę priešalpiniai ežerai, vasarą maitinantys drėkinimo sistemas: Madžorės ežero užpildymas siekia 5,3 %, Komo — 5,9 %, Izeo — 5 % (Il Sole 24 Ore). Jūros vanduo Po deltoje prasiskverbė 20–25 km į žemyną, todėl drėkinimo vanduo tampa netinkamas ryžių augintojams, jau dirbantiems ribojamo tiekimo sąlygomis (Pianura Reno). Italijos hidroenergijos gamyba liepą buvo 14,9 % mažesnė nei prieš metus (Affaritaliani), dar labiau siaurindama elektros pasiūlą, kurią sausra jau spaudžia visame žemyne.

Prisitaikymas prasideda ne per krizę

Kiekviena šalis rado laikiną sprendimą. Vengrija pastatė slenkstį. Prancūzija išliko grynoji elektros eksportuotoja. Rumunija trūkumą dengė importu. Tačiau kiekviena tokia priemonė remiasi prielaida, kad kažkur kitur dar liko rezervo. Skubi upių inžinerija pakelia vandenį ties vienu paėmimo tašku, bet nesukuria srauto. Temperatūros ribų išimtys leidžia elektrinėms veikti ilgiau, tačiau dalį naštos perkelia ekosistemoms. Importas veikia tik tol, kol kaimynė turi perteklinę galią. Europa išmoko per sausras skolintis šį rezervą. Dabartiniai skaičiai rodo ribą: prisitaikyti reikia iki momento, kai to paties rezervo vienu metu prireikia visiems.