Nyderlandai spaudžia Kiniją dėl prekybos deficito

Sjurdzma vyko į Pekiną mažinti įtampos, bet kartu paliko atvirą sunkesnį europinį klausimą. Nyderlandai į Kiniją išsiuntė pirmą ministerinio lygio komercinę misiją nuo 2018 m., EFE pranešė per „Infobae“, po to, kai ginčas dėl „Nexperia“ parodė, kur dabar slypi Europos priklausomybės nuo Kinijos rizika: gamybą palaikančiose detalėse.

„Nexperia“ — Nyderlandų lustų gamintoja, priklausanti Kinijos „Wingtech“. Jos komponentai naudojami automobiliuose, pramonės įrangoje ir elektronikoje, rašė „The Economist“. Todėl įmonės kontrolė — ne vien savininko vėliavos klausimas. Jeigu Haga blokuoja gamybinių kompetencijų ar sprendimų perkėlimą į Kiniją, Pekinas vis tiek gali spausti komponentų srautus, nuo kurių priklauso Europos gamintojai.

Pigios detalės gali kainuoti brangiai

Prekybos skaičiai rodo traukos mastą. DW ir CNBC, remdamosi 2025 m. duomenimis, nurodė apie 199,6 mlrd. € ES eksporto į Kiniją ir apie 559,4 mlrd. € importo iš Kinijos. Tai palieka beveik 359,8 mlrd. € prekių deficitą (DW, CNBC). Prekių deficitas — skirtumas tarp to, kiek Europa parduoda ir kiek perka. Jis pats savaime neįrodo nesąžiningos prekybos, bet parodo, kiek europinių verslo modelių jau remiasi kinų tiekimu.

Problema aštresnė, kai importuojamos baterijos, lustai, magnetai, plienas, saulės energetikos įranga ir mašinos. Pigi Kinijos gamyba šiandien mažina Europos pirkėjų sąnaudas. Kartu ji atima užsakymus iš Europos gamintojų. Mažėjant užsakymams, įmonės mažiau investuoja, pastoviąsias sąnaudas — gamyklų, įrangos ir kapitalo išlaidas — paskirsto mažesniam produkcijos kiekiui ir brangsta būtent tada, kai Europa norėtų didinti jų pajėgumus.

Todėl Nyderlandų kelionė svarbi ne tik kaip ramesnis dvišalis susitikimas. Nyderlandams atvira prekyba reikalinga, nes uostai, logistika ir aukštųjų technologijų tiekėjai — jų ekonomikos pagrindas. Briuseliui reikia spaudimo priemonių, kurias jis realiai gali naudoti: muitų, tai yra importui taikomų mokesčių, ir subsidijų tyrimų — valstybės paramos, leidžiančios įmonėms parduoti pigiau nei konkurentų sąnaudos.

Ta pati ramybė padeda ir kenkia

Vokietija rodo, kodėl ramesni santykiai vis dar vertingi. Jos automobilių ir mašinų gamintojams Kinija — ir rinka, ir detalių bei žaliavų šaltinis, o Kinijos bendrovės tuo pat metu tampa jų konkurentėmis elektromobilių, baterijų ir pramonės įrangos srityse. „Porsche“ pardavimai Kinijoje 2024 m. sumažėjo 28 %, pranešė „Automobil Produktion“, o „Reuters“ ir „MarketScreener“ citavo ES finansuotą lustų sektoriaus ataskaitą, įspėjusią, kad Europa priklauso nuo Kinijos kritinių medžiagų srityje ir nuo JAV — svarbiausių technologijų srityje („MarketScreener“).

Vokietijos pramonė laimi, kai detalės juda be trikdžių. Ji pralaimi, jeigu pigus importas ilgainiui daro Europos gamyklas, tiekėjus ir kompetencijas mažiau gyvybingus. Ramybė padeda dabartiniam verslo modeliui, bet gali atidėti darbą, reikalingą priklausomybei mažinti.

Lenkijoje spaudimas gamintojams matomas dar ryškiau. „Rzeczpospolita“, remdamasi GUS, nurodė, kad 2025 m. Lenkijos eksportas į Kiniją siekė 13,2 mlrd. zlotų, o importas iš Kinijos — 232,4 mlrd. zlotų. „Business Insider“, remdamasis Eurostatu, Lenkijos neigiamą prekybos balansą su Kinija 2026 m. pirmąjį ketvirtį įvertino 8 mlrd. €, arba maždaug 3,75 % ketvirčio BVP — per tą laikotarpį sukurtos ekonomikos produkcijos („Rzeczpospolita“, „Business Insider“). Pigios kinų žaliavos ir komponentai gali mažinti sąnaudas Lenkijos, Čekijos ar Slovakijos gamyklose. Tačiau pigios galutinės prekės gali išstumti vietinius detalių, buitinės technikos, plieno ir baterijų gamintojus.

Europai vis dar reikia Kinijos greičio

Ispanija paaiškina, kodėl Europa negali tiesiog uždaryti durų. „Gotion“ baterijų projektui Valjadolide skirta 138,2 mln. € iš Ispanijos PERTE VEC programos, o kalbos apie maždaug 950 mln. € investicijų ir darbų pradžią 2027 m. kol kas lieka projekto pranešimais, skelbė „El País“ ir „Castilla y León Económica“. Kinijos investicijos atrodo patrauklios, kai Europa nori greitai statyti baterijų gamyklas. Rizika ta, kad Europa priima gamyklą, bet svarbiausi sprendimai dėl chemijos, programinės įrangos ir tiekimo lieka kitur.

Sjurdzmos misija naudinga, jeigu ji Europai nuperka laiko susitarti, kur Kinijos tiekimas priimtinas, o kur kontrolė tampa pavojinga. Ji brangiai kainuos, jeigu kiekviena pažeidžiama sostinė ieškos atskiro sandorio: Nyderlandai — dėl logistikos, Vokietija — dėl automobilių, Lenkija — dėl gamyklų, Ispanija — dėl baterijų. Pekinui nereikia formalaus prekybos karo, jeigu jis gali siūlyti ramybę ten, kur Europai reikia detalių, investicijas ten, kur reikia gamyklų, ir spaudimą ten, kur viena vyriausybė blokuoja sandorį. Europos klausimas paprastas: ar laikina ramybė virs bendra derybine galia, ar priklausomybė išsiskaidys į atskirus susitarimus su Pekinu.