E3 nustatė penkias Ukrainos taikos sąlygas

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija sekmadienį paskelbė penkias sąlygas, kuriomis, jų vertinimu, galėtų baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą. Tai išsamiausia Europos derybinė pozicija nuo plataus masto invazijos pradžios, parengta formatu, sąmoningai apeinančiu pačios ES užsienio politikos mechanizmus.

Viršūnių susitikime Londone dalyvavo Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Formatui suteiktas pavadinimas „E3+Ukraina“. ES pareigūnai susitikime nedalyvavo, kitos valstybės narės taip pat nebuvo pakviestos. Tą pačią dieną ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas Kipre pirmininkavo gynybos ministrų susitikimui.

Ko reikalaujama sąlygose

Bendrame pareiškime išdėstyti penki reikalavimai. Pirmiausia — nedelsiamos paliaubos, dabartinę fronto liniją laikant derybų atskaitos tašku, bet ne nuolatine siena. Ukraina išsaugo teisę rinktis savo aljansus, o tai tiesiogiai susiję su būsima naryste NATO. Trys vyriausybės žada teisiškai privalomas saugumo garantijas, įskaitant daugianacionalines pajėgas Ukrainos teritorijoje, jei paliaubos įsitvirtintų. Ši dalis remiasi 2025 m. gruodį Berlyne ir 2026 m. sausį Paryžiuje prisiimtais įsipareigojimais. Įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas liktų blokuotas, kol Maskva sumokėtų reparacijas (SCMP, n-tv).

Didžiausią politinį svorį turi penktoji sąlyga. Bet koks taikos susitarimas, paliečiantis ES ar NATO struktūras, turėtų būti patvirtintas ES valstybių narių ir NATO sąjungininkių. Tai reiškia struktūrinę Europos veto teisę bet kokiam dvišaliam Vašingtono ir Maskvos susitarimui. Po kelių mėnesių Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbių telefonu, gegužę žlugusių paliaubų ir Rusijos dronų smūgių, pažeidusių pačios Maskvos paskelbtas paliaubas, E3 lyderiai bando raštu įtvirtinti pagrindinę savo baimę: kad Europai gali būti pateiktas jau suderėtas susitarimas, kurio ji pati neformavo.

Kodėl trys sostinės, o ne dvidešimt septynios

E3 formatas naudojamas todėl, kad Jungtinė Karalystė, nors ir pasitraukusi iš ES, kartu su Prancūzija tebėra viena didžiausių Europos karinių galių. Visos Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame politinę kryptį nustato 27 valstybių vadovai, reikėtų sutarimo. Vengrija ir Slovakija tokį procesą galėtų stabdyti. Trys sostinės gali veikti greičiau ir suformuluoti pradinę poziciją, kol ji dar neišsklaidyta kompromisų.

Toks greitis turi kainą. Lenkija, viena nuosekliausių Ukrainos sąjungininkių Rytų Europoje ir didžiausią BVP dalį gynybai skirianti ES valstybė, prie stalo nekviesta. Šis formatas dviem trečdaliams ES valstybių narių palieka stebėtojų vaidmenį klausimu, kuris lems Europos saugumo tvarką bent vienai kartai.

Merzas į Londoną atvyko susilpnėjusiomis pozicijomis. Likus dviem savaitėms iki susitikimo, Zelenskis viešai atmetė jo siūlymą dėl Ukrainos ateities ES — „asocijuotą narystę“ be balsavimo teisių — ir pavadino jį „neteisingu“. Vis dėlto Merzas pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtinama Ukrainos teisė rinktis aljansus ir žadamos privalomos saugumo garantijos. Skirtumas tarp to, ką Vokietija siūlo dvišaliu lygiu, ir to, ką ji pasirašo bendrame formate, rodo, kad E3 leidžia silpnesnes nacionalines pozicijas paslėpti tvirtesnėje kolektyvinėje formuluotėje.

Artimiausias išbandymas

Deklaracija — politinis dokumentas, neturintis privalomosios teisinės galios. Ji neįpareigoja parlamentų ir nesukuria vykdytinų pareigų. Rusija oficialiai dar neatsakė, nors Putinas dar prieš susitikimą atmetė Zelenskio taikos iniciatyvą kaip nenuoširdžią.

Tikrasis išbandymas laukia liepos 7–8 d. NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Ten E3 pozicija susidurs su JAV derybiniais prioritetais ir Turkijos, kaip šeimininkės, įtaka. Jei šis formatas taps nuolatiniu, ES bendra užsienio ir saugumo politika — sutartimis grindžiama sistema, turėjusi suteikti Europai vieningą balsą išorėje — trauksis į techninį sankcijų ir atstatymo koordinavimo vaidmenį. Politinę kryptį nustatytų trys sostinės, o likusios dvidešimt keturios ją įgyvendintų.