ECB mažinimas tirpdo Rusijos rezervų pelną

ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis birželio 5 d. Rygoje finansų ministrams sakė, kad Europa, norėdama toliau finansuoti Ukrainą, turės judėti „toliau nei viršpelniai“ iš įšaldytų Rusijos aktyvų (Kyiv Independent). Tai aiškiausias ligšiolinis pripažinimas, kad ES finansinis Kyjivo rėmimo modelis turi galiojimo ribą: ECB, euro zonos palūkanų normas nustatančiam Europos Centriniam Bankui, mažinant normas, iš įšaldytų Rusijos lėšų gaunamos pajamos mažėja tuo pačiu ritmu.

Kaip veikia šie pinigai ir kodėl jų mažėja

Apie 200 mlrd. € Rusijos centrinio banko rezervų įšaldyta Belgijos kliringo namuose „Euroclear“, atsiskaitymus už tarpvalstybinius vertybinių popierių sandorius vykdančioje institucijoje (Euroclear, Belga News Agency). Teisiškai šie pinigai tebėra Rusijos nuosavybė. ES neliečia pagrindinės sumos. Ji paima tik iš šių aktyvų uždirbamas palūkanas, vadinamąjį viršpelnį, ir apie 90 % jo nukreipia Ukrainai (European Parliament).

Silpnoji vieta čia grynai aritmetinė. „Euroclear“ įšaldytus grynuosius reinvestuoja į trumpalaikes priemones, kurių grąža glaudžiai seka ECB indėlių galimybės palūkanų normą. ECB palūkanas sumažinus 25 baziniais punktais, tai yra ketvirčiu procentinio punkto, viršpelnio pajamos per metus sumažėja maždaug 485 mln. €. Kai palūkanos buvo aukštos, grąža buvo didelė. Joms krintant, finansavimo kanalas siaurėja mechaniškai, nepriklausomai nuo politinės valios.

Grynoji euro zonos infliacija mažėja link 2,2 %, todėl ECB patiria spaudimą toliau švelninti monetarinę politiką. Visas finansavimo modelis rėmėsi prielaida, kad palūkanos išliks padidėjusios. Ši prielaida darosi vis trapesnė.

Dvi paskolos ir dvi skirtingos garantijos

2024 m. G7 susitarė dėl 50 mlrd. JAV dolerių ERA paskolos Ukrainai. ERA, arba „Extraordinary Revenue Acceleration“, mechanizmas sukurtas taip, kad paskola būtų grąžinama iš būsimų viršpelnio pajamų (G7 Leaders Statement). Jeigu šios pajamos toliau mažės, kiekvienas ECB palūkanų mažinimas apsunkins grąžinimo skaičiavimus.

Didesnė rizika slypi kitur. Atskira 90 mlrd. € ES paskola, galutinai patvirtinta 2026 m. balandį, skirta Ukrainos gynybos ir makrofinansiniams poreikiams (Council of the EU). Ši paskola paremta ne viršpelnio pajamomis, o pačiu ES biudžetu. Jei Rusija niekada nesumokės reparacijų, o įšaldyta pagrindinė suma liks nepaliesta, sąskaita teks ES mokesčių mokėtojams. Būtent šias duris ir bando atverti Dombrovskis.

Belgijos 1,7 mlrd. € interesų konfliktas

Belgija „Euroclear“ gaunamoms viršpelnio pajamoms taiko 30 % pelno mokestį ir savo biudžetui kasmet surenka apie 1,7 mlrd. €. Tai reiškia, kad Belgija vienu metu yra Rusijos įšaldytų rezervų saugotoja ir viena didžiausių jų finansinių naudos gavėjų.

Belgijos premjeras Bartas De Veveris ne kartą atsisakė svarstyti pagrindinės sumos konfiskavimą, argumentuodamas, kad „Europa nekariauja su Rusija“, o konfiskavimas prilygtų karo veiksmui. Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas praėjusią savaitę atšaukė kelionę į Norvegiją ir dalyvavo privačioje vakarienėje su De Veveriu bei Komisijos pirmininke Urzula fon der Lajen, siekdamas išjudinti aklavietę. Susitarimo pasiekti nepavyko. Sprendimas nukeltas į gruodžio 18 d.

Priešingai stovyklai vadovauja Nyderlandai. Finansų ministras Elkas Heinenas gegužę pasiūlė Ukrainai panaudoti iki 210 mlrd. € įšaldytų aktyvų, tai pristatydamas kaip geresnę alternatyvą naujai bendrai ES skolai (UNN). Nyderlandų argumentas paprastas: turi mokėti Rusija, ne Europos mokesčių mokėtojai.

Ko dar nėra padariusi nė viena valstybė

Nė viena Vakarų valstybė nėra konfiskavusi suverenios valstybės centrinio banko rezervų be JT Saugumo Tarybos leidimo, kurį Rusija vetuotų (EPRS). Dabartinis įšaldymas teisiškai ginamas kaip laikina ir grįžtama priemonė. Pagrindinės sumos paėmimas būtų nuolatinis ir neturintis precedento.

Rusija jau bylinėjasi. Jos centrinis bankas 2026 m. vasarį kreipėsi į ES Bendrąjį Teismą Liuksemburge, ginčydamas neribotą įšaldymą (Courthouse News). Atskirai devyni Rusijos investuotojai Belgijai išsiuntė arbitražo pranešimus, remdamiesi niekada nenutraukta 1989 m. SSRS ir Belgijos investicijų sutartimi (Le Monde).

Sisteminė rizika peržengia šį ginčą. Europai konfiskavus Rusijos rezervus, Kinijos, Persijos įlankos valstybių ir kitų šalių centriniai bankai gali pradėti abejoti, ar jų eurais laikomi aktyvai tikrai saugūs. ES vadovai vėl susirinks gruodžio 18 d. Iki tada kiekvienas mažesnių palūkanų mėnuo status quo išlaikymą darys brangesnį.