ECB smerkia Commerzbank blokadą

ECB viceprezidentas Luisas de Gindosas viešai pasakė tai, ką dalis Europos galvojo seniai. Interviu „Financial Times“ jis pareiškė, kad vyriausybėms „labai sunku teigti, jog jos remia Taupymo ir investicijų sąjungą, ir kartu sakyti: ne, šiam konkrečiam sandoriui mes prieštaraujame“ (Financial Times). Konkretus sandoris — „UniCredit“ siūlymas perimti „Commerzbank“. Vyriausybė — Vokietijos. Viena svarbiausių ES institucijų taip viešai kaltina didžiausią bloko valstybę ginant bendrąją rinką tik tol, kol ji nepaliečia nacionalinių interesų.

„UniCredit“ jau kontroliuoja 38,87 % „Commerzbank“ per tiesiogiai turimas akcijas, apsikeitimo sandorius ir išvestines finansines priemones (Corriere della Sera, Ad Hoc News). Gegužės 18 d. „Commerzbank“ valdyba atmetė akcijų mainų pasiūlymą, pavadinusi jį per mažu ir pernelyg neapibrėžtu. Vokietijos vyriausybė, turinti 12 % paketą, ieško priemonių sandoriui sustabdyti. Pasiūlymas akcininkams galioja iki birželio 16 d.

Ginčas atidengia esminę Europos bankų integracijos problemą. Sostinės ją remia principu, bet konkrečiu atveju beveik visada atsiranda argumentas, kodėl „tik ne čia“.

Berlynas neranda teisinio sverto

Vokietija neturi aiškios teisės blokuoti šio sandorio. Nuo 2014 m. euro zonos bankų priežiūrą iš nacionalinių reguliuotojų perėmė ECB, tiesiogiai prižiūrintis didžiuosius bankus. Vokietijos konkurencijos institucijos — paskutinė formali kliūtis, tačiau susijungimas akivaizdžiai neperžengia konkurencijos ribų.

Vyriausybė svarstė galimybę per valstybinį plėtros banką KfW įsigyti didesnį paketą, tam skiriant apie 5 mlrd. €. Finansų ministerija tokį planą paneigė. Kraštutinės dešinės AfD spaudžia kanclerį Frydrichą Mercą pasitelkti užsienio investicijų patikros teisę ir paskelbti „Commerzbank“ strategine infrastruktūra. Toks kelias konstituciškai silpnas ir beveik neabejotinai išprovokuotų ES teisinius veiksmus. Ispanijai jau pradėta pažeidimo procedūra po to, kai Madridas nustatė apribojimus vidaus BBVA ir „Sabadell“ susijungimui (Ainvest).

Kas netektų darbo

„Commerzbank“ aptarnauja apie 24 000 įmonių klientų grupių ir dalyvauja finansuojant 30 % Vokietijos užsienio prekybos. Profesinė sąjunga ver.di skaičiuoja, kad gali būti panaikinta iki 15 000 darbo vietų, daugiausia Frankfurte ir Miunchene. Darbo tarybos vertinimu, skaičius galėtų siekti 23 000. „UniCredit“ viešų įsipareigojimų dėl užimtumo nėra paskelbęs.

Precedentas vis dėlto yra. 2005 m. „UniCredit“ įsigijus „HypoVereinsbank“ (HVB), buvo panaikinta apie 9 000 darbo vietų, bet išlaikytas prekės ženklas ir atskira Vokietijos struktūra, toliau kreditavusi mažas ir vidutines įmones. Tuomet baimė, kad bankas pasitrauks iš vietos verslo finansavimo, nepasitvirtino. Vis dėlto „Commerzbank“ vaidmuo Vokietijos ekonomikos infrastruktūroje gerokai didesnis, todėl profesinių sąjungų pasipriešinimas šį kartą stipresnis.

Sandoris svarbus ir Lenkijai, kur „Commerzbank“ valdo 69,1 % penkto pagal dydį šalies banko „mBank“ (Pb.pl). „UniCredit“ Lenkijoje jau veikia, todėl reguliuotojams teks vertinti galimą koncentracijos padidėjimą.

Kiekviena sostinė saugo savuosius

Europoje beveik visos šalys deklaruoja atvirumą, bet bankų sektoriuje saugo nacionalinius žaidėjus. Prancūzija neseniai sustiprino savo reguliuotojo galias blokuoti bankų įsigijimus ir susijungimus, nors kartu remia Europos kapitalo rinkų sąjungą. „Le Monde“ visą integracijos projektą vadina „Arlésienne“ — nuolat žadama, bet taip ir nepasirodanti iniciatyva.

Šio susiskaidymo kaina išmatuojama. 25 didžiausių Europos bankų bendra rinkos vertė maždaug prilygsta keturių didžiausių JAV bankų vertei. ECB skaičiuoja, kad žaliajai pertvarkai iki 2030 m. reikės po 1,2 trln. € finansavimo per metus. Nė vienas Europos bankas, uždarytas daugiausia savo vidaus rinkoje, tokio masto finansavimo vienas neužtikrins. Kaip sakė Euro grupės pirmininkas Kiriakas Pjerakakis: „Mums reikia Europos čempionų, ne nacionalinių čempionų.“

Instituciniai investuotojai iki birželio 16 d. spręs, ar pateikti savo akcijas pasiūlymui. Vokietijos siunčiamas signalas nulems ne tik šį sandorį, bet ir tai, ar kitas tarpvalstybinis bankų susijungimas Europoje apskritai bus bandomas.