Aštuonioms Europos Sąjungos šalims gresia skolos ribos, energijos kainoms kylant 50 proc.

Naftos kainos nuo vasario padidėjo 50 %. Aštuonių ES vyriausybių išlaidas riboja privalomos fiskalinės lubos. O Europos biudžeto taisyklėse numatyta išlyga gynybai, bet ne energetikai. Hormūzo krizė parodė šią spragą: žemynas ruošėsi vienai ekstremaliai situacijai, o smūgį gavo iš kitos pusės.

Nuo vasario pabaigos, kai buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris, ES vyriausybės energijos paramai įsipareigojo skirti apie 11 mlrd. €. Per 2022 m. Rusijos dujų krizę ši suma viršijo 700 mlrd. € (Bruegel). Skirtumą lemia ne vien politinė valia, o ES fiskalinėje architektūroje įrašytas teisinis apribojimas.

Gynybai lankstumas suteiktas, energetikai — ne

Pernai 17 ES šalių aktyvavo nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą (NEC) — reformuotame Stabilumo ir augimo pakte, ES fiskalinių taisyklių sistemoje, numatytą mechanizmą, leidžiantį vyriausybėms viršyti deficito ribas dėl gynybos išlaidų iki 1,5 % BVP per metus (ES Taryba). Italijos premjerė Džordža Meloni tokio pat lankstumo siekia energetikai. Gegužės 17 d. laiške Europos Komisijos pirmininkei Urzulai fon der Lajen ji paprašė NEC taikyti ir „ypatingosioms priemonėms, būtinoms energetikos krizei įveikti“ (Il Fatto Quotidiano, Open.online).

Briuselis atsisakė. Komisijos atstovas Olofas Gillas pareiškė, kad tokia išlyga „nėra tarp svarstomų galimybių“ (Open.online). Nyderlandų finansų ministras kalbėjo dar tiesiau: „Atsakas į šokus negali būti didesnė skola“ (EUNews.it). Teisiškai NEC apima tik gynybos biudžeto kategoriją. Norint ją išplėsti energetikai, reikėtų naujo reglamento, o vadinamasis taupiųjų blokas — Vokietija, Nyderlandai ir Austrija — Tarybos derybose turi faktinę veto galią.

Kas gali leisti pinigus, o kas ne

Aštuonioms šalims taikoma perviršinio deficito procedūra — oficialus ES procesas valstybėms, kurių deficitas viršija 3 % BVP. Prancūzijai, Italijai, Belgijai, Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai, Maltai ir Suomijai nustatytos privalomos išlaidų lubos (ES Taryba). Prancūzijai 2026 m. leidžiamas tik +1,2 % nominalus išlaidų augimas, tai yra išlaidų didėjimas iki įskaičiuojant infliaciją, nors šalies deficitas siekia apie 5 % BVP (Le Monde). Kai infliacija didesnė nei 1,2 %, tokios lubos reiškia realų išlaidų mažinimą.

Dėl šių ribų Europos atsakas nevienodas. Prancūzija taiko 180 mln. € per mėnesį kainuojančias degalų kompensacijas, kurios iš tiesų nukreiptos į konkrečią grupę: 50 € fiksuotą mėnesinę išmoką gauna mažiau nei 17 000 € per metus uždirbantys vairuotojai, į darbą vykstantys bent 15 kilometrų (Le Figaro, Info.fr). Vokietijos priemonė gerokai bukesnė: iki birželio galiojantis 17 centų degalų mokesčio sumažinimas, kainuojantis 1,6 mlrd. €, nors stebėsena pirmosiomis savaitėmis rodė, kad vartotojus pasiekė tik apie 11 centų (Bundesregierung, Stern). Italijos akcizo degalams mažinimas kainuoja apie 1 mlrd. € per mėnesį, bet baigia galioti gegužės 22 d., o jo pratęsimas nepatvirtintas (Autoblog.it, Contropiano).

Ispanija, kuriai perviršinio deficito procedūra netaikoma, sudaro beveik pusę visų ES energetikos išlaidų. Fiskalinės priežiūros spaudžiamos šalys leidžia mažiausiai, nors būtent jose vartotojams parama gali būti reikalingiausia.

Pinigai pasiekia ne tuos namų ūkius

Prancūzijos tikslinės kompensacijos — išimtis. Daugiau kaip 72 % ES energetikos paramos priemonių neturi pajamų kriterijaus: tai visuotinis PVM ar akcizų mažinimas, naudingas visiems vienodai už kiekvieną suvartotą litrą (Bruegel). Kadangi turtingesni namų ūkiai daugiau važinėja ir absoliučia išraiška suvartoja daugiau energijos, tokios priemonės daugiau eurų perveda tiems, kuriems jų reikia mažiau. EBPO 2022 m. krizės vertinimas patvirtino tą patį modelį: beveik 80 % paramos pasiekė visus vartotojus, nepaisant jų pajamų.

Didžiausia našta tenka apačiai. Mažiausias pajamas gaunantys Prancūzijos namų ūkiai degalams skiria iki 12,7 % savo biudžeto (Transport & Environment). ES mastu kaimo namų ūkiai, neturintys viešojo transporto alternatyvos, vien energijai skiria apie 7 % išlaidų (JRC). Nyderlanduose dyzelino kainos per metus padidėjo 58 %, o TVF sumažino šalies augimo prognozę nuo 1,2 % iki 1,0 % (IMF/Welingelichtekringen).

Prancūzijos banko valdytojas padėtį apibendrino penkiais žodžiais: „Mes nebeturime pinigų“ (Le Figaro). Europa sukūrė fiskalinį lankstumą karinėms grėsmėms, bet dabar susidūrė su energetiniu šoku, kuriam taisyklėse vietos nepalikta. Sąsiauris tebėra uždarytas. Taisyklės tebėra standžios. O kainą sugeria tie namų ūkiai, kurie ją pakelti pasirengę mažiausiai.