EPA panaikino elektrinių CO₂ ribojimus

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) rugsėjo 14 d. pasirašė galutinę taisyklę, kuria panaikinama dauguma 2024 m., valdant Joe Bidenui, nustatytų elektrinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo normų. Nebebus taikomi anglies dioksido išmetimo ribojimai veikiančioms anglimis kūrenamoms elektrinėms ir naujoms dujų turbinoms — šie reikalavimai buvo grindžiami anglies dioksido surinkimo technologijų diegimu (EPA, Sidley).

Atskiru, kol kas tik pateiktu pasiūlymu EPA siekia panaikinti ir likusias normas bei atšaukti savo teisinę išvadą, kad energetikos sektoriaus tarša prisideda prie pavojingo oro užterštumo (Sidley). Šia išvada agentūra grindė savo teisę reguliuoti elektrinių išmetamą CO₂. Jos atšaukimas nepanaikintų Švaraus oro įstatymo ir neužkirstų kelio būsimai administracijai vėl imtis reguliavimo, tačiau teisinį pagrindimą jai tektų rengti iš naujo.

Kas jau nuspręsta, o kas dar ne

Pasirašytas panaikinimas įsigalios paskelbtas „Federal Register“ — oficialiame JAV federalinės valdžios teisės aktų registre. Rugsėjo 15 d. dokumentas jame dar nebuvo paskelbtas. Taisyklei įsigaliojus, valstijų generaliniai prokurorai ar aplinkosaugos organizacijos galės ją apskųsti teismui, o būsima administracija — pasiūlyti naujus reikalavimus.

Platesniam EPA pasiūlymui galutinio sprendimo data nenustatyta. Prieš agentūrai priimant sprendimą, turi įvykti viešos konsultacijos, paprastai trunkančios kelis mėnesius.

EPA teigia, kad panaikinus reikalavimus bus sutaupyta 300 mlrd. JAV dolerių (EPA). Tačiau ankstesniame pačios agentūros pasiūlyme, būsimą naudą perskaičiavus dabartine verte ir taikant 3 % diskonto normą, numatyta maždaug 19 mlrd. JAV dolerių ekonominė nauda (Federal Register). EPA nepaaiškino, kodėl šie skaičiai taip smarkiai skiriasi. Agentūros modeliavimas taip pat rodo, kad, palyginti su normų išsaugojimo scenarijumi, 2035 m. į atmosferą kasmet būtų išmetama papildomai 123 mln. tonų CO₂ (regulations.gov). Tai vienų metų, o ne per dešimtmetį susidarysiančių išmetalų kiekis.

Poveikis Europai realus, tačiau problema ne nauja

Sprendimas dar labiau padidina jau anksčiau susiformavusį JAV ir Europos reguliavimo atotrūkį. Europos pramonė už elektrą ir dujas moka gerokai daugiau nei JAV konkurentai. Mario Draghi konkurencingumo ataskaitoje tai siejama su pigių rusiškų dujotiekio dujų praradimu, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje įmonės moka už kiekvieną išmestą CO₂ toną, ir didesnėmis tinklų sąnaudomis. Europos Komisijos Įperkamos energijos veiksmų plane būtent šios struktūrinės kainų priežastys įvardijamos kaip pagrindinė konkurencingumo problema.

JAV panaikinti reikalavimai būtų pareikalavę būsimų elektrinių investicijų, o jų įgyvendinimo terminai buvo numatyti ketvirtajame dešimtmetyje. Kol kas nė viena Europos vyriausybė, pramonės asociacija ar tyrimų įstaiga nėra apskaičiavusi, kaip būtent šis sprendimas paveiks kainas, gamybą ar investicijas.

Galimas JAV sąnaudų pranašumas labiausiai paliestų pagrindinių chemijos produktų ir trąšų gamintojus, kuriems dujos reikalingos ir kaip energijos šaltinis, ir kaip žaliava. Ispanijos chemijos pramonės įmonės už gamtines dujas jau dabar moka kelis kartus daugiau, palyginti su JAV rinkos kainomis (FEIQUE).

PADKM saugo importo rinką, bet ne eksportuotojus

Pagal ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) importuotojai moka už cemento, plieno, aliuminio, trąšų, vandenilio ir elektros gamybos metu išmestą anglies dioksidą, todėl taršesnei JAV produkcijai Europos rinkoje būtų taikomas didesnis mokestis (Commission CBAM, CBAM Regulation). Taip apsaugoma ES vidaus rinka, tačiau mechanizmas nepadeda Europos eksportuotojams, konkuruojantiems JAV ar trečiosiose šalyse. Be to, apskaičiuojant kai kurių į PADKM įtrauktų prekių anglies pėdsaką vertinama jų gamybai sunaudota elektra, bet ši taisyklė taikoma ne visoms prekėms. Chemijos produktai apskritai nepatenka į mechanizmo taikymo sritį.

EPA sprendimas nekeičia Europos klimato teisės akto, kuriuo ES įsipareigojusi iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 %, o iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Vašingtono atsitraukimas Europos teisinių įsipareigojimų nepanaikina. Jis gali dar labiau apsunkinti daug energijos vartojančių Europos eksportuotojų padėtį, nes šie jau dabar konkuruoja turėdami sąnaudų trūkumą, tačiau išmatuojamo naujo poveikio kainoms ar investicijoms kol kas nenustatyta. Esminis klausimas — ar Europos Komisija ir valstybių narių vyriausybės paspartins leidimų išdavimą bei investicijas į elektros tinklus ir taip sumažins energijos sąnaudų atotrūkį. Šie sprendimai priklauso nuo jų pačių, o jų poreikis atsirado gerokai anksčiau nei praėjusios savaitės EPA veiksmai.