Estija perka šarvuočius Moldovai

Estijos gynybos pirkimų centras pasirašė sutartį dėl daugiau kaip 100 Kanadoje gaminamų „Roshel“ šarvuotųjų automobilių Moldovos ginkluotosioms pajėgoms. Skelbiama, kad sutarties vertė viršija 50 mln. €, o technika turėtų būti pristatyta iki 2027 m. gegužės (Digi24). Lėšos skiriamos iš Europos taikos priemonės — ne ES biudžete esančio fondo karinei paramai. Pirkėjas — Estijos valstybės agentūra. Gavėja — Moldovos kariuomenė, veikianti prie karo zonos. Tiekėjas — Kanados bendrovė. Tokia grandinė apie ES partnerių ginklavimą pasako daugiau nei dauguma viršūnių susitikimų pareiškimų.

Kodėl ES biudžetas negali pirkti ginklų

ES sutartys draudžia karines išlaidas finansuoti iš įprasto ES biudžeto. Šiai spragai apeiti valstybės narės sukūrė Europos taikos priemonę, kurią finansuoja tiesiogiai. Priemonę valdo Taryba, kurioje posėdžiauja nacionalinės vyriausybės, o jos veikla vykdoma už įprastų biudžeto taisyklių ribų (Council). Tai leidžia veikti greičiau ir lanksčiau nei naudojant standartines ES išlaidas. Kartu tai reiškia, kad Europos Parlamento, paprastai prižiūrinčio ES lėšas, kontrolė čia gerokai silpnesnė.

Moldova — antra pagal dydį Europos taikos priemonės gavėja po Ukrainos. Nuo 2021 m. ES per šią priemonę Moldovai skyrė 197 mln. € įrangai ir mokymams, kuriais Moldovos kariuomenė priartinama prie ES standartų (European Commission, Vocea Basarabiei). 2024 m. balandį Taryba oficialiai patvirtino Moldovai skirtą paramą, ją tiesiogiai siedama su Rusijos karu prieš Ukrainą (Council).

Briuselis patvirtina, Estija perka, Moldova gauna

„Roshel“ sutartis svarbi ne vien dėl pačių automobilių. Svarbesnė čia pristatymo grandinė. ES leido teikti karinę paramą Moldovai, tačiau pati neturi centrinės agentūros, kuri pirktų šarvuotąją techniką. Todėl pirkėju veikia Estijos RKIK — nacionalinis gynybos investicijų centras: jis vykdo konkursą, pasirašo sutartį ir administruoja pristatymą. ES vyriausybės suteikia politinį mandatą ir pinigus, Moldova gauna įrangą.

Toks modelis ES rytiniame flange tampa įprastas. Jis leidžia Sąjungai veikti gynybos srityje nekuriant federalinės pirkimų biurokratijos. Tačiau lieka paprastas klausimas: kodėl įgyvendintoju pasirinkta būtent RKIK, o ne kitos valstybės narės agentūra? Viešai prieinami dokumentai nepaaiškina nei šio pasirinkimo, nei kriterijų, pagal kuriuos atrinktas tiekėjas, nei vieneto kainos.

Kanados tiekėjas rodo ir kitą dalyką: Europos taikos priemonės pirkimai partnerėms šalims atviri ne tik ES gamintojams. Ankstesniuose Estijos konkursuose, susijusiuose su Moldova, galėjo dalyvauti tiekėjai iš Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Pietų Korėjos (SSB).

Kaimynai stebi

Rumunijai, turinčiai bendrą sieną su Moldova, šis sandoris tiesiogiai susijęs su saugumo skaičiavimu. Moldova yra tarp Rumunijos ir karo išsiliejimo zonos. Dronų incidentai prie Galačio ir Konstancos šį artumą pavertė praktine rizika (DW Romania). Geriau aprūpinta Moldovos kariuomenė reiškia mažiau pažeidžiamą tarpą tarp karo zonos ir ES teritorijos.

Vengrija, priešingai, Taryboje ne kartą naudojosi veto teise lėtindama ES paramą Ukrainai ir Moldovai (Portfolio). Budapeštas šios sutarties neužblokavo. Tačiau būsimi milijardiniai Europos taikos priemonės asignavimai tebėra priklausomi nuo politinių vilkinimų, o Europos Parlamento nariai ragina valstybes nares didinti Moldovai tenkančią dalį (Moldova1).

Greitis be pakankamos kontrolės

„Roshel“ sandoris veikia kaip pristatymo sistemos bandymas: ES lygmens sprendimas virto konkrečia technika per skelbiamą terminą. Tačiau viešai matomas pagrindimas menkas. Nėra dokumento, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kas pasirinko RKIK, kokia vieno automobilio kaina ar kur piliečiai galėtų susipažinti su įgyvendinimo ataskaitomis. Europos Parlamento biudžetinė įtaka Europos taikos priemonei ribota jau pagal pačią jos konstrukciją. Moldovos parlamentas viešai prieinamuose pranešimuose apie sutartį taip pat neminimas.

ES kuria gynybinio pristatymo sistemą, galinčią judėti greičiau nei įprastas jos biudžetas. „Roshel“ sutartis rodo, kad ši sistema gali pristatyti realią karinę įrangą. Ji dar neparodo, kas atsako į klausimus, kodėl pasirinkta ši agentūra, kodėl laimėjo šis tiekėjas ir kiek iš tikrųjų kainuoja Moldovai perduodami automobiliai.